Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad gavybos ribojimas Rusijoje, kuri yra antra pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje, dar labiau paaštrintų padėtį pasaulinėse tiekimo rinkose. Jos jau dabar susiduria su precedento neturinčiais sutrikimais, kuriuos paskatino konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
„Reuters“ primena, kad per pastarąjį mėnesį Ukraina suintensyvino smūgius Rusijos naftos eksporto infrastruktūrai. Tarp taikinių minimi Baltijos jūros uostai Ust Luga ir Primorskas.
Remiantis trimis pramonės šaltiniais, kuriuos cituoja „Reuters“, šiuo metu neveikia mažiausiai 20 proc. visų Rusijos eksporto pajėgumų. Tai mažiau nei kovą fiksuotas pikas, siekęs 40 proc., tačiau tokia padėtis vis tiek daro įtaką šalies naftos gavybai. Rusija yra trečia pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje – po Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos.
Didžiausias Rusijos Baltijos jūros uostas Ust Luga prieš savaitę sustabdė naftos eksportą po intensyvių dronų atakų ir kilusių gaisrų. Šaltiniai aiškina, kad Ukrainos dronams atakuojant tiek eksporto infrastruktūrą, tiek naftos perdirbimo gamyklas, Rusijos vamzdynų sistema susidūrė su pertekline nafta, o saugyklos pradėjo pildytis.
Dėl to, siekiant išvengti dar didesnio sistemos perkrovimo, kai kuriuose naftos telkiniuose gali tekti mažinti gavybą.
Taip pat skaitykite:
Rusija pasinaudojo staigiu naftos kainų šuoliu po JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje, tačiau gavybos ribojimo pasekmių neišvengs. Nafta ir gamtinės dujos sudaro maždaug ketvirtadalį šalies biudžeto pajamų.
Pasak šaltinių, valstybinė bendrovė „Transnieft“, kurios vamzdynais transportuojama daugiau kaip 80 proc. rusiškos naftos, informavo eksportuotojus, kad dėl neseniai patirtos žalos Ust Lugos uostas negali vykdyti naftos krovos pagal pirminį eksporto grafiką. Vienas šaltinis teigė, kad „Transnieft“ taip pat pranešė negalinti į savo sistemą priimti visų naftos kiekių iš gamintojų, kurių eksportas turėjo vykti per Ust Lugą.
Naftą eksportuojančių šalių organizacija „OPEC“ nurodė, kad vasarį Rusijos naftos gavyba siekė 9,184 mln. barelių per dieną. „Reuters“ cituojami šaltiniai negalėjo tiksliai įvardyti, kiek gavyba galėtų būti sumažinta.
