Vokietijos regione, kuriame anksčiau dominavo anglies kasyklos, dabar vyksta ryškus perėjimas prie švarios energijos. Į statybvietę jau atgabentas milžiniškas kranas, montuojamos plieninės sijos, o grotinis stiebas pamažu kyla į dangų. Jei viskas klostysis pagal planą, aukščiausia pasaulyje vėjo turbina iškils Šipkau (Schipkau) – nedideliame Brandenburgo miestelyje.
Energetinio nestabilumo laikotarpiu, kai energijos kainos Europoje išlieka jautrios geopolitiniams įvykiams, tokie projektai vertinami kaip ypač reikalingi.
Baigus statybas turbinos aukštis sieks 360 metrų – maždaug tiek, kiek 100 aukštų pastatas. Tai būtų antra pagal aukštį konstrukcija Vokietijoje po Berlyno televizijos bokšto, kurio aukštis – 368 metrai.
Tokios gigantiškos konstrukcijos pranašumas paprastas: didesniame nei 300 metrų aukštyje vėjas paprastai pučia stipriau ir stabiliau. Tai leidžia pagaminti daugiau elektros energijos.
Vis dėlto kyla klausimas, kaip tokia siaura, savarankiškai stovinti konstrukcija gali būti tokia aukšta, juk įprasti kranai tokiems darbams nepritaikyti. Todėl planuojama naudoti patentuotą teleskopinį įrenginį: iš pradžių turbina pasieks 150 metrų aukštį, o vėliau speciali sistema ją pakels iki 300 metrų.
Taip pat skaitykite:
Proveržio projektas neapsiėjo be iššūkių. 2025 m. pabaigoje aptikus problemų su plieninėmis dalimis, darbus teko pristabdyti, tačiau statybos jau grįžo į numatytą ritmą.
Tikimasi, kad metinė elektros gamyba sieks 30–33 gigavatvalandes, o elektros gamybos savikaina bus mažesnė nei 0,05 euro už kilovatvalandę. Skaičiuojama, jog tai yra 220 proc. daugiau nei netoliese veikiančių įprastų turbinų rodikliai ir galėtų aprūpinti elektra apie 7500 keturių asmenų namų ūkių.
Projektas vykdomas „beventum GmbH“, kuri yra Federalinės šuolinių inovacijų agentūros „SPRIND“ dukterinė bendrovė, užsakymu. Greta esančiame Kletvice (Klettwitz) buvo pastatytas stiebas vėjo stiprumui matuoti – taip siekta įrodyti, kad 300 metrų aukštyje vėjas iš tiesų pučia tolygiau ir stipriau nei įprastų vėjo jėgainių darbinėje zonoje.
Teigiama, kad didelė dalis Europos – nuo rytinės Lenkijos iki Pirėnų pusiasalio – susiduria su sunkumais efektyviai išnaudojant vėjo energiją dėl silpnų vėjų prie žemės. Vienas iš galimų atsakymų į šią problemą – itin aukštos vėjo jėgainių bokštų konstrukcijos.
Vokietijos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, 2025 m. pabaigoje Europoje sausumoje ir jūroje buvo įrengta apie 304 gigavatų vėjo energijos galios.
Taip pat skaitykite:
Turėdama maždaug 77,7 gigavato įrengtosios galios, Vokietija aplenkė Jungtinę Karalystę (31,6 gigavato) ir Ispaniją (31,2 gigavato). 2025 m. Vokietija įrengė daugiau naujų pajėgumų nei bet kuri kita Europos valstybė – sukurta 5735 megavatai naujos galios.
Kovo pabaigoje Vokietijos federalinis aplinkos ministras Carstenas Schneideris Bundestage pristatė 2026 m. Klimato apsaugos programą: 67 priemones, kuriomis iki 2030 m. numatoma papildomai sumažinti 25 mln. tonų CO2.
Skelbiama, kad artėjančiuose konkursuose planuojama paskirstyti 2000 vėjo turbinų daugiau, nei buvo numatyta anksčiau. Be to, iki 2030 m. konkursuose ketinama paskelbti 12 gigavatų vėjo energetikos galios prijungimą prie tinklo.
