Skubotas „Bitcoin“ pritaikymas apsaugai nuo kvantinių kompiuterių gali sukurti naujų rizikų, reaguodamas į raginimus veikti greičiau perspėjo kriptovaliutų bendruomenėje žinomas „Bitcoin“ šalininkas ir „Jan3“ įkūrėjas Samsonas Mow.
Šeštadienį socialiniame tinkle „X“ jis atsiliepė į „Coinbase“ vadovo Briano Armstrongo ir informacijos saugumo vadovo Philipo Martino pasisakymus. Jie ragino rinką kuo anksčiau pradėti ruoštis kvantinių kompiuterių keliamoms grėsmėms ir nelaukti, kol ši technologija taps praktinė.
S. Mow pripažino, kad vadinamoji pokvantinė (PQ) kriptografija teoriškai galėtų padėti ateityje apsaugoti „Bitcoin“ nuo pakankamai galingų kvantinių kompiuterių. Tačiau, pasak jo, skubotas diegimas gali atverti naujų pažeidžiamumų: nuo suderinamumo problemų iki mažesnio tinklo efektyvumo, nes pokvantinės parašų schemos dažnai reikalauja gerokai didesnių parašų.
„Paprasčiau tariant: padarome „Bitcoin“ saugų nuo kvantinių kompiuterių, kad paskui būtume „nulaužti“ įprastais kompiuteriais“, – teigė S. Mow, pabrėždamas, jog netinkamai suplanuotas perėjimas gali susilpninti atsparumą šiandieninėms grėsmėms dar prieš išsprendžiant rytojaus problemas.
Diskusijos dėl to, kaip „Bitcoin“ turėtų būti paruoštas ateičiai, pastaruoju metu aštrėja. Susirūpinimą dar labiau sustiprino nauji tyrimai, rodantys spartėjančią kvantinių skaičiavimų plėtrą ir galimą jų pritaikymą anksčiau, nei tikėtasi.
Taip pat skaitykite:
Kodėl S. Mow priešinasi skubai ir kuo tai primena blokų dydžio karus
Vienas didžiausių S. Mow argumentų prieš skubotą „Bitcoin“ „sutvarkymą“ nuo kvantinės grėsmės – galimas smūgis našumui. Tai susiję su blokų dydžiu, t. y. kiek transakcijų duomenų telpa viename bloke.
Pasak S. Mow, remiantis buvusio „Bitcoin“ kūrėjo Jonaso Schnelli vertinimu, pokvantiniai parašai gali būti apie 10–125 kartus didesni už dabartinius. Tokiu atveju tinklo pralaidumas sumažėtų, o transakcijų talpa blokuose smarkiai kristų.
S. Mow tvirtino, kad ši problema gali atverti kelią naujam bendruomenės konfliktui – savotiškiems „Blokų dydžio karams 2.0“.
„Bitcoin“ blokų dydžio karai prasidėjo apie 2015 metus ir kulminaciją pasiekė 2017-aisiais. Tuomet bendruomenė nesutarė, ar reikia didinti blokų dydį, kad tinkle tilptų daugiau transakcijų. Ginčas kėlė klausimus dėl decentralizacijos, tinklo saugumo ir to, kas iš tiesų lemia „Bitcoin“ ateities kryptį. Galiausiai buvo pasirinkti alternatyvūs mastelio didinimo sprendimai, o ne paprastas blokų didinimas.
Nors S. Mow ragina neskubėti pereiti prie pokvantinės kriptografijos, jis pabrėžė, kad ruoštis vis tiek būtina. Jo teigimu, blogiausias sprendimas būtų skubėti, ypač jei kvantiniai kompiuteriai, galintys realiai kelti grėsmę, dar neegzistuoja ir, tikėtina, neatsiras artimiausius 10–20 metų.
Taip pat skaitykite:
„Tai nereiškia, kad pasiruošimo darbai neturi vykti – jų jau dabar daroma daug“, – akcentavo jis.
