Jungtinė Karalystė kitą savaitę rengs naują derybų etapą su ne JAV sąjungininkais, ieškant būdų, kaip atlaisvinti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Apie tai penktadienį pranešė su planavimu susipažinęs britų pareigūnas.

Pasak jo, tai bus pirmas kartas, kai 41 šalies atstovai susirinks po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubas su Iranu. Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes aptarė vidinius planus.

D. Trumpas pastaruoju metu didina spaudimą NATO sąjungininkams pateikti aiškius planus, kaip užtikrinti laivybos laisvę per Hormūzo sąsiaurį. Pranešama, kad ketvirtadienį vykusiame susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte jis norėjo išgirsti kuo greitesnius ir konkrečius sąjungininkų veiksmus.

Vis dėlto artėjantis derybų raundas, kurį organizuos Jungtinė Karalystė, vyks žemesniu lygiu nei pirmasis susitikimas balandžio 2 dieną. Tuomet derybose dalyvavo užsienio reikalų ministrai, o šįkart numatoma politinių direktorių lygio pareigūnų diskusija.

Šaltinis neatskleidė tikslios derybų dienos, tačiau teigė, kad jos vyks po tarptautinių darbo grupių susitikimų, kuriuose bus rengiami praktiniai sprendimai.

Jungtinė Karalystė tikisi, kad derybose bus aptartos ekonominės ir politinės priemonės, įskaitant sankcijas ir bendradarbiavimą su „Tarptautine jūrų organizacija“, siekiant išlaisvinti Persijos įlankoje įstrigusius laivus.

Londonas pabrėžia, kad už plaukimą šiuo strategiškai svarbiu vandens keliu neturi būti įvedami jokie mokesčiai. Gynybos sekretorius Johnas Healey ketvirtadienį perspėjo, kad Persijos įlankos šalims sutarus dėl „mokesčio už praplaukimą“ galėtų susiformuoti precedentas, kuris vėliau būtų „naudojamas ir piktnaudžiaujamas“ kitose vietose.

Anksčiau šią savaitę D. Trumpas buvo užsiminęs apie galimą JAV įsitraukimą į mokesčių taikymą. Sulaukus tarptautinės kritikos, ketvirtadienio vakarą jis pareiškė: „Yra pranešimų, kad Iranas ima mokesčius iš tanklaivių, plaukiančių per Hormūzo sąsiaurį – geriau taip nebūtų, o jei taip yra, jie turi tuoj pat sustoti.“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį sakė ketvirtadienį telefonu informavęs D. Trumpą apie rengiamus planus. Pasak jo, šalių koalicija „rengia politinį ir diplomatinį planą, tačiau taip pat vertina karinius pajėgumus ir logistiką, kaip praktiškai užtikrinti laivų judėjimą per sąsiaurį“.

Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos kelių – įprastai per jį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų.