NT kainos kyla ir toliau: atskleidė, kas laukia pirkėjų Lietuvoje ir kodėl rinka keičiasi
Po itin spartaus, dviženkliu tempu pasižymėjusio kainų kilimo 2025 metais, šiemet Lietuvos būsto rinka, tikėtina, įgaus ramesnį tempą ir pereis į labiau subalansuoto augimo fazę.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad būsto kainos šalyje didės apie 7,1 proc., o rinkos aktyvumą palaikys tiek palankesnės sąlygos pirmojo būsto pirkėjams, tiek galimybė panaudoti dalį sukauptų pensijų lėšų.
„Pernai gyventojų lūkesčius reikšmingai pakeitė nukritusios palūkanų normos, todėl gyventojai drąsiau priėmė sprendimus skolintis ir investuoti į NT. Stebėjome taip vadinamą spyruoklės efektą, kai didžioji dalis pirkėjų, anksčiau atidėjusių sprendimą dėl būsto įsigijimo, sugrįžo į rinką ir įgyvendino planuotus sandorius“, – teigia A. Izgorodinas.
Šias tendencijas atspindi ir finansavimo duomenys. 2025 metais „Citadele“ bankas suteikė 32,5 proc. daugiau būsto paskolų nei 2024 metais. Dar spartesnis augimas fiksuotas žaliųjų būsto paskolų segmente – jų apimtis išaugo net 56 proc.
Įperkamumą kol kas palaiko atlyginimai
Pagal naujausius vertinimus, vidutines pajamas gaunantis gyventojas Lietuvoje šiuo metu gali įsigyti maždaug 60 kvadratinių metrų būstą, todėl bendras įperkamumo lygis išlieka gana palankus. Tam didžiausią įtaką daro nuosekliai augantis darbo užmokestis.
Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kainų augimas jau pasiekė ribą, kuri gali tapti iššūkiu ateityje.
„Tačiau būsto kainų augimas, pernai siekęs daugiau nei 10 proc., jau pasiekė tokį lygį, kad jei kainos toliau kils, o atlyginimai liks panašiame lygyje, gyventojų galimybės įsigyti būstą mažės. Tuomet būsto pirkimas, ypač Vilniuje, taps sudėtingesnis net ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams“, – pastebi ekonomistas.
Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai Lietuvoje didės apie 7,3 proc., tai yra panašiu tempu kaip ir būsto kainos.
Lengvesnis kelias pirmam būstui
Papildomą postūmį rinkai turėtų suteikti ir keičiamas reguliavimas. Nuo rugpjūčio įsigaliosiantys Lietuvos banko sprendimai leis pirmą būstą perkantiems gyventojams sukaupti mažesnį pradinį įnašą – vietoje 15 proc. pakaks 10 proc.
A. Izgorodino vertinimu, tai gali sutrumpinti taupymo laikotarpį ir paskatinti daugiau žmonių ryžtis būsto įsigijimui dar šių metų pabaigoje.
Pensijų lėšos – papildomas impulsas rinkai
Dar vienas svarbus veiksnys – galimi pokyčiai pensijų sistemoje. Skaičiuojama, kad antrosios pakopos fonduose sukaupta apie 10 mlrd. eurų, o dalis šių pinigų gali pasiekti nekilnojamojo turto rinką.
Remiantis „Citadele“ banko apklausa, apie 7 proc. iš fondų atsiimtų lėšų gyventojai planuotų skirti būsto įsigijimui, dar 9 proc. – remontui ar atnaujinimui. Likusi dalis, tikėtina, būtų naudojama vartojimui, investicijoms ar finansinių įsipareigojimų mažinimui.
„Preliminariais vertinimais, didelė dalis gyventojų sukauptas lėšas planuoja skirti gyvenimo kokybės gerinimui, todėl reikšminga dalis šių pinigų gali būti nukreipta į būsto atnaujinimą ar investicijas į naują NT, taip palaikant sandorių apimtis“, – teigia A. Izgorodinas.
Tyrimą „Citadele“ banko užsakymu 2026 metų kovo mėnesį Lietuvoje atliko agentūra „Norstat“. Internetinėje apklausoje dalyvavo 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
