Švedijos žvalgybos vadovas: Rusija klastoja duomenis, o ekonomika artėja prie katastrofos
Rusija klastoja ekonominius statistinius duomenis, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus, kad jos ekonomika atlaikė sankcijas ir dideles karines išlaidas, duodamas balandžio 20 d. pasirodžiusį interviu dienraščiui „The Financial Times“ teigė Švedijos karinės žvalgybos vadovas Tomas Nilssonas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Šis vertinimas pateikiamas tuo metu, kai Maskva gauna didesnių pajamų iš prekybos nafta, susijusių su JAV ir Izraelio pradėtu karu prieš Iraną. T. Nilssonas teigė, kad, nepaisant kylančių kainų, Rusijos ekonomika tebėra lengvai pažeidžiama.
Pasak T. Nilssono, Rusija skelbia apie maždaug 30 mlrd. JAV dolerių mažesnį biudžeto deficitą, o Centrinis bankas nepakankamai įvertina infliaciją. Švedijos žvalgyba mano, kad infliacija yra artimesnė tam lygiui, kurį atspindi 15 proc. bazinė palūkanų norma, o ne oficialiai skelbiamam 5,86 proc. rodikliui.
Švedija apskaičiavo, kad Rusijai biudžeto deficitui padengti reikėtų, jog Uralo naftos kaina visus metus išliktų aukštesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Norint kompensuoti platesnio masto ekonomines problemas, kainos turėtų išsilaikyti tokiame lygyje dar ilgiau.
Stokholmas mano, kad Maskva „gyvena skolintu laiku“, sakė T. Nilssonas.
„Rusijos ekonomikai gali išsipildyti tik vienas iš dviejų scenarijų: ilgalaikis nuosmukis arba staigus sukrėtimas. Bet kuriuo atveju ji toliau risis žemyn link finansinės katastrofos“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra nurodęs vyriausybei imtis priemonių ekonomikai atgaivinti, įspėdamas, kad po du mėnesius iš eilės trukusio nuosmukio ekonomika gali dar labiau susitraukti.
„Esant tokiai sistemai, kokią sukūrė Putinas, jis gali ir nežinoti, kokia iš tikrųjų yra ekonominė padėtis. Tačiau net ir turėdamas klaidingą informaciją, galiausiai nuo viso to nepabėgsi“, – sakė T. Nilssonas.
BVP augimas, 2024 m. siekęs 4,9 proc., 2025 m. sulėtėjo iki 1 proc., o šiais metais Rusijos ekonomika silpnėjo toliau. Ekonomikos ministerija pranešė, kad per pastaruosius du mėnesius BVP sumažėjo 1,8 proc.
Rusijos prezidentas balandžio mėnesį du kartus atkreipė dėmesį į vangią ekonomikos plėtrą. Kovo pabaigoje jis taip pat paragino, jo žodžiais tariant, „grįžti į tvaraus ekonomikos augimo kelią“.
