Po šaudynių Kyjive – diskusijos dėl ginklų liberalizavimo: ar bus keičiami įstatymai?

Ginkluotam užpuolikui Ukrainos sostinėje Kyjive nužudžius septynis žmones, kilo diskusijos, kam turėtų būti leista nešiotis ginklus – daugelis ragina sušvelninti griežtus šalies ginklų įstatymus. 

Maskvoje gimusio ir Rytų Ukrainoje gyvenusio šaulio, šeštadienį paleidusio ugnį iš registruoto ginklo prie prekybos centro sostinėje, motyvas kol kas neaiškus. 

Šoką pakeitė pyktis, nes, regis, du teisėsaugos pareigūnai, vėliau nušalinti, pabėgo iš įvykio vietos. Skamba raginimai suteikti ukrainiečiams galimybę apsiginti. 

„Nežinau, kiek dar nekaltų žmonių turės mirti, kol visi supras tikrovę, su kuria šiandien susiduriame“, – feisbuke parašė parlamento vidaus saugumo komiteto narė Oleksandra Ustinova. 

Ginklų laikymo taisyklės Ukrainoje yra griežtos. Rankiniai ginklai yra de facto uždrausti, o licencijos kitiems didesnio kalibro ginklams, pavyzdžiui, medžiokliniams šautuvams, išduodamos pagal griežtus kriterijus. 

Šveicarijoje įsikūrusios analizės grupės „Small Arms Survey“ duomenimis, ginklą turi mažiau nei 10 proc. Ukrainos namų ūkių. Gruodžio mėnesio ataskaitoje sakoma, kad 2022 m. Rusijos invazija nesukėlė reikšmingo civilių šaunamųjų ginklų laikymo padidėjimo Ukrainoje. 

„Small Arms Survey“ duomenimis, Rusijai įsiveržus, valdžios institucijos ukrainiečiams išdalino tūkstančius šaunamųjų ginklų, o vėliau sugriežtino kontrolės mechanizmus ir ėmėsi juos konfiskuoti.

Kuo mažiau ginklų

Vis dėlto kita apklausa parodė, kad apie 42 proc. Ukrainos vyrų, neturinčių šaunamojo ginklo, norėtų jį turėti. Kai kurios moterys taip pat sakė, kad jaustųsi geriau, jei būtų ginkluotos. 

„Niekas nesuteikia tokio saugumo jausmo, kaip žinojimas, kad turi kuo apsiginti“, – šią savaitę „Instagram“ tinkle parašė buvusi karo medikė Kateryna Galuška. „Šiuo atžvilgiu nėra nieko labiau nuviliančio, nei vieningo įstatymo dėl civilių šaunamųjų ginklų, savigynos ir griežtesnės licencijavimo kontrolės nebuvimas“, – pridūrė ji. 

Dieną prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., parlamentas patvirtino įstatymų projektus, reglamentuojančius civilių šaunamųjų ginklų laikymą ir jų naudojimą savigynai. Jie dar nepriimti. 

Pagrindinis įstatymo projekto autorius, valdančiosios partijos parlamento narys Igoris Frisas užsiminė, kad šaudynės Kyjive galėjo ir neįvykti, jei civiliams būtų leista nešiotis ginklus. 

Jo teigimu, potencialius nusikaltėlius galėtų atgrasyti žinojimas, kad civiliai gali būti ginkluoti. 

„Kita vertus, šiuo metu esame karo padėtyje. Daugelio žmonių emocinė būklė yra gana įtempta. Tikrai įmanoma suteikti galimybę turėti tokius ginklus, bet tik įvedant pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė jis. 

Vidaus reikalų ministras Igoris Klymenka po šaudynių sakė, kad diskusijos dėl ginklų laikymo bus atnaujintos. 

Ne visi sutinka, kad daugiau ginklų yra gerai. Parlamento narė Inna Sovsun „Instagram“ tinkle parašė, kad „tikrai keista“ svarstyti apie platesnį ginklų prieinamumą, kai šaulio ginklas buvo užregistruotas. 

„Noriu, kad aplink mano vaiką būtų kuo mažiau ginklų, bet tuo pačiu metu noriu, kad būtų ir policijos pareigūnų, kurie prireikus galėtų jį apsaugoti“, – parašė ji.