Bangladeše šiais metais užfiksuota pirmoji mirtis nuo ypač pavojingo Nipos (Nipah) viruso. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad šia reta, tačiau itin mirtina infekcija užsikrėtusi moteris mirė. Ekspertai įspėja dėl galimos grėsmės visuomenės sveikatai.
PSO duomenimis, Bangladeše nuo Nipos viruso mirusi pacientė sirgo reta, bet itin pavojinga infekcija, pasižyminčia dideliu mirštamumu. Nors atvejų fiksuojama palyginti nedaug, kiekvienas iš jų kelia rimtą susirūpinimą sveikatos apsaugos institucijoms.
Organizacija pabrėžia, kad šiuo metu tarptautinė viruso plitimo rizika vertinama kaip žema. Bangladešo valdžios institucijos taiko priemones protrūkiui suvaldyti ir viruso plitimui apriboti: identifikuojami ir stebimi sąlytį su paciente turėję asmenys, stiprinama epidemiologinė priežiūra, informuojama visuomenė.
Remiantis PSO pateikta informacija, apie 40–50 metų moteris Bangladeše susirgo sausio 21 dieną. Iš pradžių jai pasireiškė karščiavimas ir neurologiniai simptomai. Sausio 28 dieną ji buvo paguldyta į ligoninę, o jau kitą dieną laboratoriniai tyrimai patvirtino užsikrėtimą Nipos virusu.
„2026 metų vasarį Bangladešo nacionalinis tarptautinių sveikatos taisyklių koordinatorius informavo PSO apie vieną patvirtintą Nipos viruso (Nipah) infekcijos atvejį Radžšahio apskrityje“, – nurodyta PSO pranešime.
Kas yra Nipos virusas ir kaip jis plinta?
Nipos virusas – tai zoonozinė infekcija, perduodama iš gyvūnų žmogui. Pagrindiniai natūralūs šio viruso nešiotojai yra vaisėdžiai šikšnosparniai (krilanai), paplitę Indijoje ir kai kuriuose kituose Azijos regionuose.
Užsikrėsti Nipos virusu galima keliais būdais. Didžiausia rizika kyla tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiais šikšnosparniais ar kiaulėmis, vartojant užkrėstus ar šikšnosparnių išmatomis užterštus vaisius, taip pat geriant neužvirintą datulių palmių sulą. Virusas gali plisti ir nuo žmogaus žmogui – artimo kontakto metu, ypač slaugant sergantįjį ar prižiūrint sunkios būklės pacientą.
Ligos pradžia dažnai būna klastinga – simptomai primena įprastą virusinę infekciją, todėl iš pradžių gali būti sunku nustatyti, kad sukėlėjas yra būtent Nipos virusas. Tai apsunkina ankstyvą diagnostiką ir didina nekontroliuojamo plitimo riziką, ypač regionuose, kur sveikatos priežiūros sistema yra silpnesnė.
Nipos viruso sukeliami simptomai
Dažniausiai Nipos viruso infekcija prasideda staiga ir primena gripą. Būdingi šie simptomai: aukšta temperatūra (karščiavimas), galvos skausmas, raumenų skausmai, stiprus nuovargis ir bendras silpnumas. Tokia būklė gali trukti kelias dienas, kol išryškėja sunkesnės ligos formos požymiai.
Kai kuriems pacientams pasireiškia ir kvėpavimo sistemos simptomai: kosulys, dusulys, kartais vystosi pneumonija (plaučių uždegimas). Šie požymiai rodo, kad infekcija apima ir kvėpavimo takus, o tai gali padidinti viruso perdavimo riziką aplinkiniams.
Viena pavojingiausių Nipos viruso komplikacijų – smegenų uždegimas, vadinamas encefalitu. Neurologiniai simptomai, tokie kaip sąmonės sutrikimai, sąmonės pritemimas ar net netekimas, traukuliai, koma, dažniausiai atsiranda po kelių dienų ar savaičių nuo ligos pradžios. Dėl sunkios encefalito eigos mirtingumas yra itin didelis, o išgyvenusiems pacientams neretai lieka ilgalaikių neurologinių pažeidimų.
PSO įvertinimas ir grėsmė pasauliui
Pasaulio sveikatos organizacija Nipos virusą yra įtraukusi į prioritetinių patogenų sąrašą. Tai reiškia, kad šis virusas turi potencialą sukelti didelio masto epidemiją ar net pandemiją, todėl jam skiriamas ypatingas dėmesys. Mokslininkai ir sveikatos apsaugos institucijos raginami skubiai plėtoti diagnostikos priemones, ieškoti veiksmingų gydymo metodų ir kurti vakcinas.
Šiuo metu patikimos, plačiai prieinamos vakcinos nuo Nipos viruso nėra. Dėl to svarbiausios išlieka infekcijos kontrolės priemonės: ankstyvas susirgimo atvejų nustatymas, greita užsikrėtusiųjų izoliacija, artimų kontaktų paieška ir jų stebėsena, taip pat visuomenės informavimas apie rizikos veiksnius ir prevenciją.
Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad nors dabartinis tarptautinis rizikos lygis laikomas žemu, pasaulio valstybės turi išlikti budrios. Ankstyva reakcija į pavienius atvejus ir nuoseklus pasirengimas galimiems protrūkiams yra esminiai veiksniai, galintys padėti išvengti platesnio Nipos viruso išplitimo ateityje.