Naršyklės plėtinių grėsmės: kaip iš tiesų patikrinti, ar jūsų įdiegti įrankiai neseka kiekvieno žingsnio
Daugelis kasdien naudojasi naršyklės plėtiniais: reklamos blokatoriais, svarbių slaptažodžių tvarkyklėmis, kainų palyginimo įrankiais ar vertėjais. Jie sutaupo laiko, palengvina darbą ir atrodo visiškai nekalti.
Tačiau tie patys plėtiniai dažnai turi prieigą prie itin jautrių duomenų: lankomų svetainių istorijos, prisijungimo formų turinio, naršyklėje esančių slapukų. Jei plėtinys piktybiškas arba tapo nesaugus po atnaujinimo, jis gali paversti naršyklę patogia sekimo ir sukčiavimo priemone.
Kaip veikia naršyklės plėtiniai ir kodėl jie tokie galingi
Plėtiniai yra mažos programos, įsidiegiamos į naršyklę norint pridėti papildomų funkcijų. Technine prasme tai nėra paprasti „papuošimai“: daugelis jų gali skaityti ir keisti svetainių, kurias atidarote, turinį.
Įdiegimo metu naršyklė paprastai parodo, kokias teises plėtinys prašo: prieigą prie visų lankomų svetainių duomenų, naršymo istorijos, atsisiuntimų, skirtukų ar pranešimų rodymo. Daugeliui naudotojų tai atrodo tik techninė smulkmena, tačiau būtent čia slypi svarbiausios rizikos.
Jei plėtinys gauna prieigą prie visų svetainių, kurias lankote, teoriškai jis gali matyti beveik viską, ką darote internete: nuo socialinių tinklų iki internetinės bankininkystės. Patikimi kūrėjai tokių galių nenaudoja piktavališkai, tačiau kenkėjiški plėtiniai arba jau nebeprižiūrimi projektai gali tapti patogia atakaus priemone.
Kokias rizikas kelia net ir iš pirmo žvilgsnio nekalti plėtiniai
Didžiausia problema ta, kad naudotojas iš šono dažnai net nepastebi, kada plėtinys elgiasi neteisėtai ar neskaidriai. Jis tiesiog tyliai dirba naršyklės fone ir renka duomenis, kol jūs skaitote naujienas, pildote formas ar jungiatės prie el. pašto.
Realiausios plėtinių keliamos grėsmės gali būti kelios. Pirmiausia, tai slapto sekimo scenarijai, kai renkami lankomų svetainių adresai, paieškos užklausos, naršymo laikas ir panaši informacija, kuri vėliau gali būti parduodama reklamos tinklams ar kitiems tarpininkams.
Antra rizika yra žalingas kodas, kuris gali dėti papildomas reklamas į lankomas svetaines, keisti paieškos rezultatus ar peradresuoti jus į netikras, sukčiavimo tikslais sukurtas svetaines. Tokiu atveju plėtinys tampa patogia platforma kenkėjiškoms kampanijoms.
Galiausiai kai kurie plėtiniai gali bandyti nuskaityti įvedamus duomenis formose, pavyzdžiui, el. pašto adresus ar prisijungimo vardus. Nors slaptažodžių pagrobimas per plėtinius nėra toks dažnas, teoriškai tai įmanoma, ypač jei pats plėtinys dažnai atnaujinamas ir turi plačias teises.
Kaip atpažinti įtartinus plėtinius: praktiniai patarimai
Saugus elgesys prasideda nuo atsakingo plėtinių pasirinkimo. Verta pradėti nuo kritinio klausimo: ar tikrai jums reikia konkretaus plėtinio, ar tai tik patogus, bet nebūtinas priedas. Kuo mažiau įdiegtų plėtinių, tuo mažesnis bendras pavojus.
Renkantis plėtinį svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Patikrinkite kūrėją: ar tai žinoma kompanija, ar anoniminis, niekur kitur nesutiktas pavadinimas. Peržiūrėkite atsiliepimus ir įvertinimus, tačiau supraskite, kad jie gali būti dirbtinai pakelti, todėl naudinga perskaityti ir kelis išsamiausius komentarus.
Taip pat atidžiai įvertinkite prašomas teises. Jei paprastam pažymėjimų tvarkymo plėtiniui reikia prieigos prie visų jūsų naršomų svetainių duomenų, tai turėtų sukelti klausimų. Kartais verta paieškoti alternatyvos, kurios funkcijos analogiškos, o prašomos teisės siauresnės.
Dar vienas indikatorius yra atnaujinimų dažnumas. Plėtinys, kurio niekas neatnaujino kelerius metus, dažnai reiškia, kad projektas paliktas likimo valiai. Tokiu atveju kyla rizika, kad pažeidžiamumai liks nepataisyti arba plėtinį perims kiti asmenys, kurie vėliau pakeis jo elgesį.
Ką patikrinti jau įdiegtuose plėtiniuose
Daugelis žmonių plėtinius įsidiegia kartą ir vėliau apie juos tiesiog pamiršta. Tai klaida. Bent kelis kartus per metus verta sąmoningai peržiūrėti visų naršyklėje esančių plėtinių sąrašą ir kritiškai įvertinti, ar jie vis dar reikalingi.
Pradėkite nuo paprasto žingsnio: išjunkite arba pašalinkite viską, kuo seniai nesinaudojate. Dažnai randami plėtiniai, įdiegti tik vienai užduočiai prieš kelis metus, tačiau vis dar aktyviai turintys pilną prieigą prie naršymo duomenų.
Tuomet apžiūrėkite likusius. Patikrinkite, kada jie buvo atnaujinti, kokias teises turi ir ar per laiką nepasikeitė kūrėjas. Jei plėtinio aprašyme atsirado naujos monetizavimo formos, pavyzdžiui, „individualizuota reklama“, galima įtarti, kad pradėtas intensyvesnis duomenų rinkimas.
Jei kyla abejonių, patikrinkite plėtinių pavadinimus ir kūrėjų vardus interneto paieškoje. Neretas atvejis, kai apie rizikingus ar jau pašalintus iš oficialių parduotuvių plėtinius plačiai rašoma saugumo tinklaraščiuose ir forumuose.
Privatumo nustatymai ir naršyklės funkcijos, kurios padeda apsisaugoti
Šiuolaikinės naršyklės suteikia daugiau priemonių kontroliuoti plėtinių elgesį nei anksčiau. Pavyzdžiui, galima apriboti plėtinio veikimą tik tam tikrose svetainėse, o ne suteikti jam pilną prieigą prie viso naršymo.
Naudinga pasinaudoti nustatymais, kurie leidžia plėtiniams veikti tik tada, kai juos aiškiai įjungiate konkrečiai svetainei. Tai ypač aktualu retai naudojamiems įrankiams: jie lieka įdiegti, bet negali tyliai sekti naršymo fone.
Dar vienas praktiškas sprendimas yra kelių naršyklių ar profilių naudojimas. Pavyzdžiui, vienoje naršyklėje laikyti tik patikimus darbo ir finansų plėtinius, o kitoje eksperimentuoti su naujais ar mažiau pažįstamų kūrėjų įrankiais. Taip sumažinamas poveikis, jei vienas iš jų pasirodys esantis nesaugus.
Taip pat verta periodiškai peržiūrėti privatumo nuostatas, slapukų valdymą ir sekimo blokavimo funkcijas. Kai kurios naršyklės siūlo išsamesnes ataskaitas, kas ir kaip bando jus sekti, o tai padeda pamatyti bendrą vaizdą ir įvertinti, kokį vaidmenį čia gali atlikti jūsų įdiegti plėtiniai.
Ką daryti, jei įtariate, kad plėtinys elgiasi įtartinai
Jei po naujo plėtinio įdiegimo naršyklė staiga sulėtėja, atsiranda keistų reklamų, keičiasi paieškos sistema ar svetainės atrodo kitaip nei įprastai, tai gali būti signalas, kad kažkas negerai. Pirmas žingsnis tokiu atveju yra nedelsiant išjungti įtariamą plėtinį.
Po to verta paleisti kompiuterį iš naujo, išvalyti naršyklės talpyklą ir slapukus, atnaujinti naršyklę ir operacinę sistemą. Jei problema neišnyksta, gali prireikti kenkėjiškų programų tikrinimo specialiomis apsaugos priemonėmis.
Jei plėtinys įdiegė nepageidaujamas paieškos sistemas ar nukreipimus, dalį nustatymų gali tekti atkurti rankiniu būdu. Toliau naudinga apsvarstyti, kokius plėtinius pasiliksite ateityje ir kokius saugumo principus taikysite juos renkantis.
Svarbiausia praktika išlieka ta pati: neįdiegti plėtinio vien todėl, kad jį rekomendavo atsitiktinis vaizdo įrašas ar forumo komentaras, ir neskubėti spausti „Įdiegti“, neperskaičius, kokios teisės prašomos ir kas yra jo kūrėjas.
Mažiau, bet saugiau: kaip susikurti tvarią plėtinių strategiją
Plėtiniai patogūs ir dažnai neišvengiami, ypač dirbant su specializuotomis sistemomis, duomenų analizės, dizaino ar turinio valdymo priemonėmis. Tačiau jie neturėtų tapti automatiniu atsakymu į kiekvieną mažą nepatogumą.
Racionali strategija galėtų būti tokia: naudokite tik tuos plėtinius, kuriems sunku rasti saugią alternatyvą be papildomo programinės įrangos diegimo, reguliariai tvarkykite jų sąrašą ir kritiškai vertinkite kiekvieną naują pasiūlymą.
Technologijų pasaulyje plėtiniai išliks svarbiu įrankiu, tačiau būtent sąmoningas jų naudojimas lemia, ar jie taps kasdienio darbo pagalbininkais, ar tyliais privatumo ir saugumo pažeidimo kanalais.
