Energetikos ministrui raginant spartinti elektros linijų kabeliavimą, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad triskart greitesniam tempui papildomai reikėtų skirti pusę milijardo eurų, šios investicijos galėtų mažinti šalies konkurencingumą.
Anot ministro Luko Savicko, norint smarkiai sumažinti audros poveikį elektros tinklui, reikėtų sukabeliuoti 6 tūkst. kilometrų tinklo, kai per artimiausius metus miškingose teritorijose požeminiais kabeliais numatoma pakeisti tik 2 tūkst. kilometrų tinklo.
„(Spartesnio kabeliavimo klausimą – ELTA) matau kaip vieną iš esminių punktų, prie ko turėsime grįžti, tikiuosi, jau kitą savaitę, kai jau baigsis elektros tiekimo atstatymo darbai, tam, kad šie darbai po šios audros pagaliau būtų išmokti ir darbai būtų įgyvendinti per maksimaliai trumpus terminus, skiriant tam (…) tinkamus resursus“, – LRT televizijai antradienį sakė L. Savickas.
Tačiau, anot ESO vadovo, tokiems darbams reikėtų skirti papildomų lėšų, dėl to galėtų nukentėti šalies verslo konkurencingumas.
„Visą laiką laviruojame – kalbame apie tai, ko nepadarėme ir ką galėjome padaryti geriau. Kitoje svarstyklių pusėje kalbame apie (…) Lietuvos verslus ir Lietuvos konkurencingumą Europos mastu ir pasaulio mastu. Kabeliavimas tų pačių 6 tūkst. kilometrų, kuri kainuotų pusę milijardo eurų, jis padarytų (elektros tiekimo – ELTA) tarifą tokį, kad mūsų verslai, kurie dirba Lietuvoje, ir mūsų visos pastangos pritraukti verslus (…) taptų po labai dideliu klaustuku“, – kalbėjo R. Radvila.
„Nėra vieno sprendimo, kur mes galime pasakyti, kad, jeigu būtų įdėta tam tikra pinigų suma į tinklą ir būtų sukabeliuota, viskas būtų gerai, nes visa tai atsilieptų per tarifą“, – aiškino jis.
Pasak energetikos ministro, siekiant finansuoti spartesnį kabeliavimą, bus ieškoma politinio sutarimo, dalį išlaidų būtų galima padengti per tarifą, likusią dalį – iš vidinių valstybės finansinių resursų.
„Šis darbas šiuo metu yra finansuojamas tiek iš ESO lėšų, tiek iš valstybės papildomų finansinių šaltinių. Tęsiant tokį modelį, apylygiai iš kiekvienos pusės apie pusę tos reikalingos sumos, galėtume spartinti tempus, manyčiau, bent iki 50 proc.“ – sakė L. Savickas.
ESO šiemet skelbė apie planus požeminiais kabeliais pakeisti dvigubai daugiau – apie 700 kilometrų – elektros tiekimo oro linijų.
Kaip skelbė ELTA, po savaitgalio audros antradienį elektros vis dar neturi dešimtys tūkstančių ESO klientų.
Po audros sutriko ir mobilusis ryšys, tačiau operatorės antradienį pranešė jau atkūrusios didžiąją dalį tinklo.
Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) duomenimis, audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų draudžiamųjų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Asociacija prognozuoja, kad šie skaičiai dar augs.
