SEB bankas mažina šių metų Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.
Banko teigimu, šių metų infliacija Lietuva yra didesnė nei kitose Baltijos šalyse, o tai, SEB vertinimu, lemia mokesčių poveikis ir stipri vidaus paklausa. Vis dėlto bankas prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 3,5 proc., o 2028 metais – iki 3 proc.
Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc., o 2028 m. BVP turėtų augti maždaug 2,7 proc.
„Kitų metų prognozės nekeitėme – augimas sulėtės, tiesiog išnyks vienkartinis namų ūkių vartojimo šuolio efektas ir 2028 metais, galvojame, grįšime prie potencialaus realaus BVP augimo“, – makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
SEB prognozuoja, kad Latvijoje BVP šiemet didės 2,3 proc., o Estijoje – 2,5 proc. Kitąmet numatoma, kad ekonomikos augimas šalyse atitinkamai sieks 2 proc. ir 2,8 proc.
Anot jo, mažinama šių metų realaus BVP prognozė susijusi su šiek tiek prastesniais nei tikėtasi pirmojo ir antrojo ketvirčio rezultatais. SEB duomenimis, realusis BVP pokytis pirmąjį metų ketvirtį sudarė 2,5 proc. antrąjį – 4,1 proc.
Pasak banko, šių metų antrą pusmetį turėtų sulėtėti apdirbamosios pramonės augimas, tačiau toliau sparčiai augti statybos sektorius.
„Apdirbamoji gamyba buvo teigiamai nustebinęs veiksnys pirmą metų pusmetį, manau, kad antrą pusmetį rezultatai bus prastesni – tai susiję ir su brangesniais energetikos ištekliais, ir su tuo, kad vis tiek buvo tam tikras užskubintas pirkimas pirmoje metų pusėje. (…) Kas tikrai toliau stipriai judės į priekį, tai statybos sektorius“, – teigė ekonomistas.
Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.
„Kitais metais (…) mes prognozuojame mažesnę naftos kainą grupėje. Su tuo susiję tai, kad manome, jog energetikos kainų dedamoji, atmetus elektrą ir dujas, turėtų silpnėti“, – aiškino T. Povilauskas.
Be to, anot ekonomisto, daugiau problemų gali kelti maisto kainos.
„Kas mus labai stipriai gelbėja nuo didelės infliacijos yra tai, kad mes neturime maisto kainų infliacijos, o turime defliaciją. (…) Bet, žiūrint į priekį, aš sakyčiau, yra aiški rizika, kad judant link žiemos, kitais metais, (…) maisto kainos, manoma, ims kelti daugiau problemų ir kitais metais infliacija šių produktų infliacija bus didesnė“, – sakė jis.
Taip pat, T. Povilausko teigimu, tikėtina, kad šiluma, gamtinės dujos ir elektra šaltuoju metų laikotarpiu brangs.
Anot banko vyriausiojo ekonomisto, liepą metinė infliacija pagal su ES šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sudarė 5,4 proc. Rugpjūtį, ekonomistų manymu, rodiklis bus panašus, bet rugsėjį infliacija turėtų didėti ir perkopti 6 proc.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, manoma, sieks 6,7 proc., kitąmet padidės 0,1 proc. punkto iki 6,8 proc., o 2028 m. vėl sieks 6,7 proc. Tuo metu darbo užmokestis, prognozuojama, atitinkamai augs 8,5 proc., 7 proc. ir 6,5 proc.
„Darbo rinkoje yra stabilu arba netgi šiek tiek lūkesčius viršijantys pokyčiai“, – akcentavo SEB ekonomistas.
Anot T. Povilausko, nors vartotojų lūkesčiai metų pradžioje buvo pradėję prastėti, dabar matomas augimas.
Manoma, kad galiausiai iš antros pakopos pensijų fondų pasitrauks 60 proc. kaupiančiųjų
SEB bankas prognozuoja, kad iki 2027 metų pabaigos, per visą antros pensijų pakopos reformos laikotarpį, iš fondų pasitrauks 60 proc. kaupiančiųjų. Vis dėlto, T. Povilausko teigimu, skaičius priklausys nuo valdžios sprendimų.
„Manau, kad bent artimiausiais ketvirčiais turbūt tie pasitraukiančiųjų skaičiai bus tikrai nedideli – 2–3 proc. Labiau klausimas dėl kitų metų paskutinio ketvirčio, bet manau, vis tiek tas bazinis scenarijus, kad turbūt turėsime bent 60 proc. pasitraukusių kaupiančiųjų iki kitų metų pabaigos“, – sakė jis.
„Skaičius vėlgi priklausys nuo to, kokie bus valdžios sprendimai dėl skatinamosios priemonės, anuitetų ir vėlgi, ką dar valdžia sugalvos su šiais klausimais“, – tęsė ekonomistas.
SEB duomenimis, per pirmas dvi lėšų atsiėmimo iš antros pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė 46 proc. dalyvių, į pasitraukusių sąskaitas pervesta daugiau negu 3,8 mlrd. eurų. Šių pensijų fondų turtas liepos pabaigoje siekė 5,8 mlrd. eurų, o metų pradžioje jis buvo 10,6 mlrd. eurų.
T. Povilausko teigimu, ne grynaisiais pinigais apie 30 proc. lėšų išleista vartojimui, išsigryninta apie 20 proc. atsiimtų lėšų, o iki 5 proc. skirta paskolų padengimui.
„Manau, kad ir liksime prie tos prielaidos, (…) kad pusė atsiimtų pinigų iki metų pabaigos bus išleista vartojimui“, – kalbėjo SEB banko ekonomistas.
Tuo metu valdžios biudžeto deficitas, manoma, bus mažesnis, negu prognozuota anksčiau, ir šiemet sieks 2,3 proc. BVP. Kitąmet deficitas turėtų padidėti iki 2,7 proc. BVP, o 2028 m. – 3 proc. BVP.
SEB teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį valdžios sektoriaus skola buvo 38,5 mlrd. eurų, arba 6,7 mlrd. eurų didesnė nei pernai.
