Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip dirbame, bet ir kaip pradedame karjerą. Užduotis, kurios anksčiau būdavo patikimos „junior“ darbuotojams, vis dažniau atlieka DI. Dėl to jaunimui patekti į darbo rinką tampa sudėtingiau.
Pokyčiai ypač pastebimi IT sektoriuje. Programuotojams, analitikams ir testuotojams DI įrankiai jau tapo kasdienio darbo dalimi. Iš pradedančiųjų vis dažniau tikimasi ne atlikti paprastą darbą, o gebėti kontroliuoti technologijos sukurtą rezultatą.
Pradedantiesiems kartelė kyla
Darbo rinkoje keičiasi pats „junior“ darbuotojo apibrėžimas. Kai kuriose srityse pradedantiesiems skirtų pasiūlymų mažėja, o konkurencija dėl jų auga. Net kandidatuojant į įvadines pozicijas gali būti prašoma projektų, darbų portfelio ar bent minimalaus praktinio patyrimo.
Viena priežasčių – automatizuojamos paprasčiausios užduotys. Informacijos suvedimas, dokumentacijos pildymas, ataskaitų rengimas ar bazinė analizė gali būti atliekami gerokai greičiau. Todėl įmonėms ne visada reikia tiek darbuotojų šioms funkcijoms atlikti.
„Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sako „Grupy EUVIC“ prezidentas Wojciechas Wolny. Tačiau tai nereiškia, kad pradedančiųjų darbuotojų apskritai nebereikės. Keičiasi įgūdžiai, kurių iš jų tikimasi.
Mokėti naudotis DI nebepakaks
Darbuotojui neužteks tiesiog pateikti užklausą DI įrankiui ir nukopijuoti jo atsakymą. Vis svarbesnis tampa gebėjimas patikrinti rezultatą ir pastebėti klaidas. Reikia suprasti ir tai, ar sukurtas rezultatas apskritai sprendžia verslo problemą.
Todėl didesnę vertę įgyja kritinis mąstymas ir gebėjimas tikrinti faktus. Darbuotojui taip pat reikia suprasti savo srities kontekstą. Be šių žinių sunku įvertinti, kada DI pateikia klaidingą ar netinkamą atsakymą.
Tai keičia ir tradicinį karjeros pradžios modelį. Anksčiau darbuotojas galėjo pradėti nuo pasikartojančių užduočių ir palaipsniui perimti sudėtingesnes. Automatizuojant pirmąjį etapą, įmonėms teks ieškoti kitų būdų auginti naujus specialistus.
Jaunimui atsiranda ir naujų galimybių
DI kartu gerokai sumažina ribą, kiek reikia išteklių idėjai išbandyti. Jaunas žmogus gali pats sukurti prototipą ar nedidelį projektą. Anksčiau tam dažnai reikėdavo gerokai daugiau techninių žinių, laiko ir pinigų.
„Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sako W. Wolny. Tokie projektai gali tapti ir būdu parodyti savo gebėjimus darbdaviui.
Tačiau vien pats DI naudojimas konkurencinio pranašumo negarantuoja. Įrankiai tampa prieinami praktiškai visiems kandidatams. Didesnę vertę turės žmogus, gebantis su DI pagalba išspręsti realią problemą ir paaiškinti savo sprendimus.
Pokyčiai nesustos ties biuro darbu
Artimiausiu metu didžiausią spaudimą greičiausiai patirs skaitmeninės ir pasikartojančios užduotys. Tai dokumentų rengimas, duomenų apdorojimas, baziniai programavimo darbai ar klientų užklausų klasifikavimas. Tokias funkcijas automatizuoti techniškai yra paprasčiau.
Kita vertus, išlieka sritys, kuriose žmogaus vaidmuo sunkiau pakeičiamas. Tai darbai, reikalaujantys atsakomybės, santykio su klientu ir sprendimų nenuspėjamose situacijose. Technologija gali padėti, tačiau galutinį sprendimą dažnai vis tiek turi priimti žmogus.
Ilgesnėje perspektyvoje pokyčiai gali persikelti ir į fizinio darbo sritis. Tam įtakos turės DI ir robotikos pažanga. „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – teigia W. Wolny.
Vienos profesijos visam gyvenimui gali nebepakakti
Technologijų pažanga keičia ir požiūrį į profesinę karjerą. Vis svarbesnis tampa gebėjimas nuolat įgyti naujų kompetencijų ir prireikus keisti specializaciją. Greta techninių žinių didėja kritinio mąstymo ir gebėjimo greitai mokytis reikšmė.
Naujų iššūkių dėl DI kyla ir švietimo sistemai. Mokykloms bei universitetams reikia spręsti, kaip vertinti studentų darbus, kai galingi DI įrankiai prieinami praktiškai kiekvienam. Vien gebėjimo atkartoti išmoktą informaciją gali nebepakakti.
„Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sako W. Wolny. Techninėms aukštosioms mokykloms čia tenka svarbus vaidmuo. Jos turės derinti praktinius įgūdžius, DI naudojimą ir atsakomybę už rezultatą.
