7bet

Energinis sandarumo testas daugiabučiams ir namams: ką iš tiesų parodo ir kada jo reikia

Energinis sandarumo testas daugiabučiams ir namams: ką iš tiesų parodo ir kada jo reikia
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Jan van der Wolf / Pexels.
0

Energinis sandarumo testas per pastaruosius kelerius metus iš retesnės procedūros tapo beveik privalomu etapu daugelyje statybos ir renovacijos projektų. Statytojai ir pirkėjai vis dažniau klausia ne tik apie energinę klasę, bet ir apie realų pastato sandarumą.

Nors pats terminas skamba technologiškai, sandarumo matavimas yra gana aiškus ir gyventojams suprantamas rodiklis: kiek šilumos iš patalpų iškeliauja per plyšius ir nesandarias atitvaras. Nuo to tiesiogiai priklauso sąskaitos už šildymą, komfortas ir net pelėsio rizika.

Kas yra sandarumo testas ir kuo jis skiriasi nuo energinio sertifikato

Sandarumo testas dažnai painiojamas su bendru pastato energiniu naudingumu, tačiau tai du skirtingi dalykai. Energinio naudingumo sertifikatas vertina visą pastatą: atitvarų šilumines savybes, šildymo sistemą, vėdinimą, karšto vandens ruošimą ir kitus parametrus.

Sandarumo matavimas apsiriboja tik vienu aspektu: kiek pastato konstrukcijos praleidžia orą. Būtent per nesandarias vietas iš patalpų išsineša ir šiluma, ir drėgmė, o už tai galiausiai sumokama sąskaitose. Dėl šios priežasties net geromis medžiagomis pastatytas namas be sandarumo kontrolės gali būti šiltas tik „ant popieriaus“.

Kaip atliekamas sandarumo matavimas žingsnis po žingsnio

Praktikoje daugumai užsakovų kyla klausimas, ką meistrai iš tiesų daro per sandarumo testą ir ar tai nesugadins apdailos. Pati procedūra grindžiama vadinamuoju „blower door“ metodu, kai į vienas duris montuojamas specialus ventiliatorius ir matuojamas per atitvaras pratekančio oro kiekis.

Iš pradžių patalpos paruošiamos: uždaromi langai ir durys, užklijuojamos natūralios ventiliacijos angos, sustabdomas rekuperatorių veikimas. Vėliau ventiliatorius sukuria slėgio skirtumą, o prietaisai registruoja, kiek oro reikia, kad išlaikytų nustatytą slėgį, ir pagal tai apskaičiuojamas sandarumo rodiklis.

Kada verta atlikti testą ir kokiame darbų etape jis naudingiausias

Didžiausią naudą sandarumo testas duoda tuomet, kai atliekamas ne vieną kartą, o bent du: statybų metu ir jau baigus pagrindinius darbus. Toks modelis leidžia ne tik „dokumentuoti“ rezultatą, bet ir realiai ištaisyti klaidas, kol dar nepaklota brangi apdaila.

Pirmąjį matavimą naudinga planuoti tada, kai uždarytas pastato „korpusas“, sudėti langai ir durys, tačiau dar nėra galutinės apdailos bei lubų. Tuomet pratekėjimo vietas galima nesunkiai aptikti ir pašalinti. Antrasis matavimas dažniausiai daromas prieš priduodant pastatą ir formaliai įrodant, kad pasiekti reikalaujami rodikliai.

Kokius reikalavimus dėl sandarumo nustato statybos reglamentai

Teisiniai reikalavimai nuolat griežtėja, ypač kalbant apie aukštesnės energinės klasės pastatus. Kuo aukštesnė klasė siekiama, tuo mažesnė leidžiama oro apykaita per nesandarumus. Tai būtina, kad projektiniai skaičiavimai atitiktų realybę, o ne liktų tik teoriniais modeliais.

Praktikoje tai reiškia, kad projektuojant A ar aukštesnės klasės namą sandarumą reikia planuoti nuo pirmųjų brėžinių: nuo mazgų detalių, langų sandarinimo sprendinių, stogo ir fasado sujungimų. Vėliau „išgelbėti“ rezultatą vien sandarinimo juostomis ar putomis būna gerokai sudėtingiau ir brangiau.

Didžiausios nesandarumo vietos: nuo langų iki rozetės sienoje

Sandarumo testai dažnai atskleidžia tas pačias problemų vietas, nepriklausomai nuo objekto dydžio ar kainos. Dažniausiai oro pratekėjimas nustatomas aplink langų ir durų rėmus, balkono durų slenksčius, stogo ir sienų sujungimus bei įvairias įvadų angas.

Kita tipinė silpnoji grandis yra elektros ir komunikacijų instaliacija: rozetės, jungikliai, vamzdžių pravedimai, vėdinimo kanalų praėjimai per atitvaras. Būtent per tokias smulkias angas sukuriami „oro keliai“, kurių poveikis bendram energijos nuostoliui būna netikėtai didelis.

Kaip sandarumas veikia šildymo sąskaitas ir komfortą

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Miss Zhang / Unsplash.

Nors sandarumo rodiklis išreiškiamas techniniu skaičiumi, gyventojams jis pirmiausia reiškia kasdienį komfortą ir išlaidas. Nesandariame būste susidaro skersvėjai, juntama šaltų zonų prie langų, kampų ir grindų. Tokiose vietose dažnai krenta paviršių temperatūra ir atsiranda pelėsio rizika.

Šiltas, bet nesandarus pastatas realiai reikalauja didesnės šildymo galios, todėl katilai, šilumos siurbliai ar miesto centralizuoto šildymo sistemos sunaudoja daugiau energijos. Sandarumas padeda išlaikyti pastovią temperatūrą, todėl šildymo sistema dirba tolygiau ir ekonomiškiau, o temperatūros svyravimai tampa mažesni.

Sandarumas ir vėdinimas: kodėl jų negalima atskirti

Sandarumo diskusijose vis dar pasigirsta nuogąstavimų, kad „per daug sandarus“ namas neva negali kvėpuoti. Čia svarbu atskirti natūralų oro pratekėjimą per plyšius nuo kontroliuojamo vėdinimo. Sandarus pastatas nereiškia prasto oro, jei įrengta tinkama vėdinimo sistema.

Moderniuose būstuose paprastai įrengiami rekuperaciniai vėdinimo įrenginiai, kurie tiekia šviežią orą ir kartu susigrąžina šilumą iš šalinamo oro. Tokiu atveju sandarus korpusas yra privalumas: mažiau šilumos iškeliauja per nesandarumus ir daugiau jos grįžta per rekuperatorių.

Kokią naudą iš sandarumo testo gauna pirkėjas ir nuomininkas

Nors sandarumo testą dažniausiai užsako statytojas, didelė dalis naudos tenka būsimam gyventojui. Pirkėjas ar nuomininkas gali paprašyti, kad kartu su techniniais dokumentais būtų pateikti sandarumo matavimų rezultatai ir aiškiai nurodyta, koks rodiklis buvo pasiektas.

Tokie duomenys leidžia objektyviau lyginti skirtingus objektus, ypač jei jie panašios energinės klasės. Net ir tada, kai formaliai reikalavimai įvykdyti, pastebimi skirtumai tarp skirtingų projektų, o tai ilguoju laikotarpiu gali reikšti ženklią sąskaitų už šildymą ir vėdinimą kainų diferenciaciją.

Investuotojų ir plėtotojų požiūris: išlaidos ar kokybės garantija

Investuotojams sandarumo testai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildoma sąmata ir terminas grafike, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai tapo ir reputacijos, ir rizikos valdymo priemone. Kuo anksčiau statybų metu aptinkamos problemos, tuo pigiau ir paprasčiau jas ištaisyti, o vėliau išvengiama brangių garantinių darbų.

Plėtotojams, valdantiems nuomos portfelius, sandarumas taip pat svarbus dėl pastato eksploatacinių sąnaudų ir nuomininkų pasitenkinimo. Energiškai efektyvūs ir sandarūs pastatai dažniausiai patrauklesni ilgalaikėms sutartims, nes įmonės ir gyventojai vis labiau skaičiuoja bendras išlaidas, o ne tik pradinę nuomos kainą.

Kaip pasiruošti sandarumo testui ir kokių klaidų vengti

Norint gauti patikimą rezultatą ir išvengti nereikalingų ginčų, svarbu pasirūpinti keliomis praktinėmis detalėmis. Pirmiausia sandarumo matavimus rinktis reikia iš patirties turinčių specialistų, kurie ne tik pateiks skaičių, bet ir padės identifikuoti problemas termovizoriumi ar dūmų generatoriumi.

Taip pat būtina iš anksto sutarti, kokiu etapu bus atliekami matavimai, kas bus laikoma tinkamu rezultatu ir kokia bus veiksmų seka, jei rodiklio pasiekti nepavyks iš pirmo karto. Toks aiškumas padeda tiek statytojui, tiek užsakovui objektyviai įvertinti rizikas ir suplanuoti biudžetą.

Sandarumo testas kaip naujas kokybės standartas rinkoje

Augant energijos kainų ir klimato kaitos temoms, sandarumo testai pamažu iš techninės nišos persikėlė į plačiąją rinką. Vis dažniau jie minimi ne tik projektavimo dokumentuose, bet ir NT skelbimuose, reklaminėse brošiūrose, finansuotojų ir draudikų vertinimuose.

Gyventojams tai signalas, kad žiūrėti verta ne tik į apdailos lygį ar vietą mieste, bet ir į tai, kaip realiai suprojektuotas ir patikrintas pats pastato apvalkalas. Sandarumas tampa dalimi bendro kokybės supratimo ir vienu iš kriterijų, pagal kurį skiriami paviršutiniški ir iš tiesų apgalvoti projektai.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Temos:

Daugiabučiai Energinis efektyvumas Individualūs namai NT rinka Renovacija Statybos

Palikite komentarą

Išsirinkite tinkamiausią planą

Kiek mobilių duomenų jums reikia per mėnesį?

Pokalbiai ir SMS

BEST-024,49€/mėn.

Rinktis
20GB 5G Duomenų

BEST-049,49€/mėn.

Rinktis
Neriboti 4G duomenys

BEST-0710,99€/mėn.

Rinktis
Neriboti 5G duomenys

BEST-0810,99€/mėn.

Rinktis