7bet

Partijų narių skaičius Lietuvoje traukiasi: ką tai atskleidžia apie pasitikėjimą politika ir kur link judame

Partijų narių skaičius Lietuvoje traukiasi: ką tai atskleidžia apie pasitikėjimą politika ir kur link judame
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Mikhail Nilov / Pexels.
0

Lietuvos politinės partijos kasmet susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip išlaikyti ir pritraukti narius, kai visuomenės pasitikėjimas politika nėra aukštas, o dalyvavimas viešajame gyvenime dažnai apsiriboja balsavimu rinkimų dieną. Narių mažėjimas matomas daugumoje partijų, nepriklausomai nuo ideologijos ar buvimo valdžioje.

Tai keičia ne tik partijų vidinį gyvenimą, bet ir pačią demokratijos funkciją. Silpnejantis narių pagrindas reiškia, kad mažėja žmonių, kurie nuolat stebi ir formuoja politinę darbotvarkę iš vidaus, o sprendimai vis dažniau paliekami siauram aktyvistų ratui.

Kas apskritai yra partijos narys ir kodėl tai svarbu

Partijos narys nėra tik žmogus, sumokantis nario mokestį ir gaunantis skaitmeninį pažymėjimą. Formaliai tai žmogus, kuris sutinka laikytis partijos statuto, dalyvauti bendruose susirinkimuose, balsuoti dėl vidaus sprendimų, kartais dirbti rinkimų kampanijose ar prisidėti prie programos rengimo.

Būtent nariai iškelia kandidatus į pirmininkus, tvirtina rinkimų sąrašus, priima sprendimus dėl koalicijų ir strateginių partnerių. Kuo daugiau realiai dalyvaujančių narių, tuo partijai sunkiau virsti kelių žmonių valdomu politiniu projektu, kuriame eiliniai palaikytojai tampa tik statistais.

Mažėjantis narių skaičius: kokios pagrindinės priežastys

Lietuvoje beveik visos tradicinės partijos susiduria su panašia tendencija: narių nebe daugėja taip sparčiai, kaip anksčiau, o kai kur jų trumpam padaugėjus pasikeitus politinei konjunktūrai, vėliau vėl fiksuojamas nuosmukis. Politologai dažnai mini keletą esminių priežasčių.

Pirma, visuomenėje paplitęs nusivylimas partine politika apskritai. Daug žmonių linkę remti konkrečias iniciatyvas ar temas, bet nenori tapatintis su viena organizacija ilgam laikui. Antra, kartų skirtis: jaunesni žmonės mieliau pasirenka laisvesnes dalyvavimo formas, o partinė narystė jiems atrodo per daug suvaržanti ir formali.

Skaitmeninė era keičia politinio įsitraukimo formas

Socialiniai tinklai ir internetinės kampanijos sudarė sąlygas dalyvauti politikoje gerokai lengviau ir greičiau, negu anuomet, kai pagrindiniai kanalai buvo susitikimai, mitingai ir tradicinė žiniasklaida. Dabar nuomonę galima išreikšti vienu paspaudimu, o tam nereikia tapti jokios partijos nariu.

Dalis rinkėjų renkasi palaikyti konkrečią iniciatyvą socialiniuose tinkluose, pasirašyti elektroninę peticiją ar paaukoti vienkartinę sumą kampanijai. Tokios „lengvos“ dalyvavimo formos mažina paskatas įsipareigoti partijai sistemingai ir ilgam. Partijoms tai reiškia mažiau žmonių, pasirengusių atlikti kasdienį organizacinį darbą.

Ką tai reiškia rinkimams ir kandidatų atrankai

Partijos, turinčios mažesnį ir pasyvesnį narių ratą, randa mažiau žmonių, galinčių kandidatuoti savivaldybių tarybose, Seime ar Europos Parlamente. Tai ypač jaučiama regionuose, kuriuose jaunų ir politiškai aktyvių žmonių trūksta, o vietos verslai ir bendruomenės konkuruoja dėl tų pačių lyderių.

Tokiais atvejais partijos neretai remiasi keliais tais pačiais žinomais veidais, kurie kandidatuoja iš rinkimų į rinkimus, arba ieško „prisijungusių“ kandidatų iš išorės: visuomenininkų, verslo ar kultūros atstovų. Tai gali atnešti naujų idėjų, bet kartu kyla rizika, kad partijų vidaus nuostatos bus pritaikytos pagal pavienių asmenų interesus, jei aktyvių narių kontrolė menka.

Silpnėjantis ryšys su rėmėjais ir finansinė bazė

Nariai nėra vien balsai susirinkimuose, jie dažnai yra ir pagrindiniai rėmėjai. Nario mokesčiai tradiciškai sudaro svarbią partijos biudžeto dalį, nes tai stabilus ir numatomas šaltinis, nepriklausantis nuo vienkartinių aukų ar rinkimų rezultatų.

Mažėjant narių, partijoms tenka labiau pasikliauti valstybės biudžeto asignavimais ar pavieniais aukotojais. Tai kelia daugiau klausimų dėl skaidrumo, nepriklausomumo ir finansinės rizikos, ypač jei rinkimų rezultatai svyruoja. Be to, nariai dažnai neatlygintinai prisideda darbu: platina informaciją, organizuoja renginius, kalbasi su rinkėjais, tad jų skaičiaus kritimas padidina organizacines sąnaudas.

Kaip tai veikia politinių sprendimų kokybę

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Lāsma Artmane / Unsplash.

Partijos, turinčios platų narių ratą, neišvengiamai susiduria su didesne vidine įvairove. Tai reiškia ir daugiau vidinių diskusijų, ir sudėtingesnį sprendimų priėmimą, tačiau kartu leidžia geriau atspindėti skirtingų visuomenės grupių poreikius ir lūkesčius.

Jeigu realiai aktyvių narių lieka tik kelios dešimtys ar šimtai, sprendimai dažniau priimami siaurame rate. Toks modelis labiau primena politinius projektus, o ne plačią visuomeninę organizaciją. Tai gali atsiliepti įstatymų kokybei, nes trūksta grįžtamojo ryšio iš skirtingų sektorių ir regionų.

Ką gali padaryti patys rinkėjai

Nedalyvauti partinėje veikloje yra kiekvieno teisė, tačiau tai visada turi kainą. Mažiau žmonių partijoje reiškia, kad didesnę įtaką įgyja tie, kurie ateina su aiškiais interesais ir motyvacija. Taip gali stiprėti interesų grupių, o ne plačiosios visuomenės balsas.

Rinkėjams, kurie nori didesnės įtakos, yra keli realūs keliai: įstoti į pasirinktą partiją ir dalyvauti jos veikloje, jungtis prie frakcijų rėmėjų klubų, įsitraukti į programų rengimo darbo grupes, stebėti vietos partijos skyriaus darbą. Tokios veiklos dažnai atviros ir nepartiniams žmonėms.

Partijų atsakas: atvirumas, vidinė demokratija ir nauji formatai

Siekiant sustabdyti narių nykimą, partijoms tenka ne tik kvieti prisijungti, bet ir realiai keisti darbo būdą. Rinkėjai tikisi aiškesnių ir skaidresnių procedūrų, atviresnių kandidatų sąrašų, viešų debatuojamų programų ir galimybės įtakoti sprendimus ne vien per rinkimų biuletenį.

Dalis politinių jėgų bando diegti skaitmenines platformas vidaus balsavimams, organizuoja atvirus pirminius rinkimus ar bent jau apklausas dėl lyderių ir kandidatų sąrašų. Tačiau vien technologinių sprendimų nepakanka, jei įsitraukęs žmogus nejaučia, kad jo balsas realiai kažką keičia.

Praktinė dimensija: kaip įsitraukti, jei nenorite „klasikinės“ narystės

Ne visi, kurie domisi politika, yra pasirengę iš karto tapti partijos nariais. Yra tarpiniai variantai: dalyvauti viešuose partijos renginiuose, prisijungti prie teminių darbo grupių švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos klausimais, padėti rengti viešas konsultacijas su bendruomenėmis.

Regionuose neretai trūksta žmonių, kurie ateitų į viešus posėdžius, pateiktų pastabas dėl programų ar vietinių iniciatyvų. Net ir vienkartinis įsitraukimas gali turėti pastebimą poveikį, jei jis argumentuotas ir nuoseklus, o politinė organizacija atvira dialogui.

Ko galime tikėtis artimiausiais metais

Lietuvos partinė sistema greičiausiai išliks fragmentuota, tačiau spaudimas atsinaujinti ir būti atviresnėms tik didės. Narių skaičiaus mažėjimas verčia partijas ieškoti naujų būdų, kaip susieti rinkėjus su kasdieniu politiniu procesu, o ne tik su rinkimų kampanijomis.

Ar pavyks sustiprinti partinę narystę, priklausys nuo kelių veiksnių: ekonominės ir socialinės situacijos, politinės kultūros, žiniasklaidos vaidmens ir pačių partijų gebėjimo pripažinti, kad senieji veiklos modeliai nebeatitinka visuomenės lūkesčių. Nuo šio atsako priklausys ir tai, kiek stipri bus atstovaujamoji demokratija Lietuvoje.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Temos:

Demokratija Lietuvos politika Politinės partijos Rinkėjų dalyvavimas Seimas

Palikite komentarą

Išsirinkite tinkamiausią planą

Kiek mobilių duomenų jums reikia per mėnesį?

Pokalbiai ir SMS

BEST-024,49€/mėn.

Rinktis
20GB 5G Duomenų

BEST-049,49€/mėn.

Rinktis
Neriboti 4G duomenys

BEST-0710,99€/mėn.

Rinktis
Neriboti 5G duomenys

BEST-0810,99€/mėn.

Rinktis