Kinijoje pagamintos prekės ir toliau gausiai plūsta į Europos Sąjungos rinką, o Bendrijos gamybos sektoriui darosi vis sunkiau atlaikyti šį spaudimą.

ES prekių prekybos deficitas su Kinija 2025 m. išaugo iki 359,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2024 m. fiksuotu 304,5 mlrd. eurų deficitu, jis padidėjo beveik penktadaliu.

Šis skaičius parodo skirtumą tarp visų iš Kinijos importuotų prekių vertės ir į šią šalį eksportuotų prekių vertės. Deficito augimą lėmė 6,3 proc. padidėjęs importas iš Kinijos ir 6,5 proc. sumažėjęs ES eksportas į Kiniją. Tai dar labiau išryškino Europos nesugebėjimą konkuruoti su Kinija tokiose srityse kaip bazinė chemijos pramonė ar automobilių gamyba.

Kinijos perteklius – rekordinis, eksporto banga krypsta į Europą

2025 m. Kinijos pasaulinis prekių prekybos perteklius pasiekė beveik 1,2 trln. JAV dolerių rekordą. Dėl Jungtinių Valstijų administracijos įvestų muitų dalis šio eksporto pertekliaus buvo nukreipta į atviresnes rinkas, tarp jų – Europą.

Nuo įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 m. Kinija nuosekliai stiprino savo ekonominę galią. Nei 2008 m. finansų krizė, nei nesenas milžiniško nekilnojamojo turto burbulo sprogimas šios trajektorijos iš esmės nepakeitė.

Iš pradžių Kinijos įmonės užėmė žemiausias vertės grandinės pakopas – rinko elektronikos gaminius, gamino pagrindines chemines medžiagas ar pigius vartojimo produktus. Tačiau laikui bėgant jos persiorientavo į pažangiausias technologijų sritis. Šiandien Kinijos „čempionai“ dominuoja tokiose srityse kaip elektromobiliai, dirbtinis intelektas ir robotika.

ES politinis atsakas: reikalaujama greitesnių prekybos apsaugos priemonių

ES lyderiai vis aiškiau suvokia grėsmę, kurią kelia stiprėjanti Kinijos konkurencija. Kalbėdamas ES pramonės viršūnių susitikime Antverpene, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Komisiją daug sparčiau taikyti prekybos apsaugos priemones tais atvejais, kai Kinija naudoja subsidijas nesąžiningai pramonės konkurencijai.

„Turime didelę problemą – mes esame per lėti“, – sakė Macronas, turėdamas omenyje ilgas Komisijos atlikto Kinijos elektromobilių sektoriaus tyrimo procedūras, po kurių tik 2024 m. pabaigoje buvo įvesti papildomi muitai.

Pasak jo, neduoda naudos situacija, kai Komisijai prireikia dvejų metų įrodyti, kad Kinijos įmonė naudojasi valstybės parama, jog galėtų dempinguoti kainas ir išstumti Europos konkurentus. „Taip, ačiū, kad patvirtinote, jog buvome teisūs, bet rinka tuo metu jau būna prarasta. Todėl turime gerokai paspartinti tokių tyrimų procedūras“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis.

Grėsmė eksportui: Prancūzija ir Vokietija spaudžiamos labiausiai

Prancūzijos Aukštoji strategijos ir planavimo komisija skaičiuoja, kad ketvirtadaliui šalies eksporto „tiesiogiai grasinama“ dėl Kinijos konkurencijos. Vokietijos atveju ši dalis dar didesnė – grėsmė kyla maždaug trečdaliui eksporto.

Komisija siūlo ES atsakyti dviem pagrindinėmis priemonėmis: leisti eurui susilpnėti, taip palengvinant eksportuotojų padėtį, ir įvesti plataus masto muitus importui, kad būtų sumažintas Kinijos prekių konkurencinis pranašumas.

Kinija žada atsiverti, bet Briuselis ir sostinės skeptiški

Kinijos vicepremjeras He Lifengas neseniai mėgino siųsti taikinančius signalus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje. Reaguodamas į tuo metu viešus geopolitinius pareiškimus ir išaugusią įtampą, jis teigė, kad Kinija gins tarptautinę prekybos tvarką ir „dar plačiau atvers duris pasauliui“.

He taip pat žadėjo, kad vyriausybė imsis priemonių taisyti ekonominius disbalansus, kurie slopina vidaus vartojimą ir skatina perteklinį eksportą.

Tačiau tiek ES sostinėse, tiek Europos Komisijoje abejojama, ar Pekinas rimtai ketina keisti savo ekonomikos modelį ir labiau remtis vidaus vartojimu, o ne eksportu.

Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure’as šią savaitę sakė, kad Kinijos pareigūnai „sako teisingus dalykus“ apie būtinybę „subalansuoti Kinijos ekonomiką, skatinant vartojimą“. Vis dėlto, jo teigimu, „kol kas daug kalbama, tačiau realių rezultatų beveik nematyti“.

ES ieško savo svertų prieš Pekiną

Panašiai kalbėjo ir viena aukščiausių Europos Komisijos prekybos pareigūnių Joanna Szychowska. Ji konferencijoje praėjusį mėnesį pabrėžė, kad ES neturėtų „staiga tapti Kinijos drauge vien dėl to, kad keičiasi JAV politika“.

„Kinija yra labai orientuota į sandorius. Dabar turime patys savęs paklausti, kokius sandorius galime pasiūlyti – kokie yra mūsų svertai, kokia mūsų stiprybė“, – sakė Szychowska, atsakinga už Aziją, paslaugas ir skaitmeninę prekybą.