Arizonos skėrių antplūdis siejamas su saulės parkais – mokslininkai įžvelgia grėsmę
Arizonoje užfiksuotas neįprastas reiškinys verčia suklusti mokslininkus – kai kuriose vietovėse ėmė masiškai telktis skėriai. Tyrėjai, aiškindamiesi šio staigaus suaktyvėjimo priežastis, galiausiai dėmesį sutelkė į vieną, daugeliui netikėtą veiksnį – saulės elektrinių parkus.
Saulės energetika per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių pasaulyje. Vis daugiau šalių siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o energetikos sektoriaus dekarbonizacija reikalauja bendrų pastangų tarptautiniu mastu. Tuo pat metu, didėjant geopolitinei įtampai ir svyruojant naftos kainoms, perėjimas prie švaresnių energijos gamybos būdų tapo dar aktualesnis.
Vis dėlto, plečiantis atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, ryškėja ir šalutiniai padariniai, apie kuriuos anksčiau kalbėta gerokai mažiau. Saulės parkai gali turėti dvejopą poveikį gamtai: kai kur jie prisideda prie buveinių gerinimo, o kitur – sukelia netikėtų trikdžių ekosistemoms.
Vienas iš pavyzdžių – tyrimai, rodantys, kad saulės elektrinių teritorijose kartais sąmoningai atkuriama vietinė augalija. Tokia praktika gali sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems vabzdžiams, nes šalia modulių atsiranda daugiau augalų, prieglobsčio ir maisto šaltinių. Tačiau ne visi padariniai yra teigiami.
Tyrimą šia tema atlikę „Argonne National Laboratory“ mokslininkai aiškinosi, kodėl skėriai kai kuriose Arizonos vietose pasirodė neįprastai gausiai. Jų išvados rodo, kad šalia saulės parkų vabzdžių populiacijos gali klestėti, tačiau kartu formuojasi ir vadinamosios „evoliucinės gaudyklės“ – situacijos, kai aplinka atrodo patraukli, bet iš tiesų gali būti nepalanki ilgalaikiam išlikimui.
Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą netiesioginį poveikį gyvūnijai dėl šviesos taršos. Nors saulės moduliai patys nešviečia, dideli infrastruktūros objektai neretai susiję su papildomu apšvietimu, kuris gali trikdyti gyvūnų elgseną, orientaciją ir natūralius ritmus.
Mokslininkai primena, kad panašūs iššūkiai fiksuojami ir kitų rūšių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kai kurie paukščiai gali klaidingai palaikyti blizgius saulės modulių paviršius vandens telkiniais, o tai gali paveikti jų migracijos ar maitinimosi elgseną.
Šis Arizonoje užfiksuotas atvejis rodo, kad vertinant saulės energetikos plėtrą nepakanka apsiriboti vien klimato kaitos mažinimo nauda. Vis dažniau pabrėžiama, jog būtina nuodugniau analizuoti, kaip saulės parkų projektavimas, vietos parinkimas ir teritorijų priežiūra veikia laukinę gamtą, kad švari energija netaptų netikėtų ekologinių problemų šaltiniu.