Penktadienio ankstyvą rytą Ukrainos valdžia, jau kurį laiką susidurianti su akivaizdžiu lėšų trūkumu, sulaukė tam tikros finansinės pagalbos – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino naują 8,1 mlrd. JAV dolerių paskolą karo alinamai šaliai.

Iš šios sumos apie 1,5 mlrd. JAV dolerių Kijevui bus pervesta nedelsiant. Tai itin svarbu, nes po kelerių metų kovos su Rusijos invazinėmis pajėgomis Ukrainos valstybės iždas jau balandį faktiškai išseks.

„Mums ypač svarbu, kad penktaisiais visiško karo metais, nuolatinių sisteminių atakų prieš energetikos sektorių fone, Ukraina turi garantuotą tarptautinę finansinę partnerių paramą ir išteklius stabiliai valstybės veiklai užtikrinti“, – po TVF sprendimo paskelbimo pabrėžė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.

Maža pagalvė didžiuliam biudžeto trūkumui

Tarptautinis kreditorius iš pradžių reikalavo aiškesnių garantijų dėl Ukrainos finansinio stabilumo, kol pritars paskolai. Būtent tuo metu, praėjusių metų pabaigoje, dauguma ES valstybių narių sutarė dėl 90 mlrd. eurų bendros skolos išleidimo, siekiant sustiprinti Ukrainą kovoje su Rusija. TVF misijos Ukrainoje vadovas Gavinas Gray tai pavadino „svarbiu etapu“.

Vis dėlto TVF paskola tėra menka finansinė pagalvė. Šiemet Ukrainos biudžeto deficitas turėtų viršyti 50 mlrd. JAV dolerių, todėl ES patiria vis didesnį spaudimą įveikti ginčą su Vengrija, kuri blokuoja lemiamą finansinį paketą.

Numatyta 90 mlrd. eurų ES paskola Ukrainai turėtų padėti užkamšyti šią milžinišką spragą. Tačiau Vengrija kol kas blokuoja finansavimo paketą, kaltindama Ukrainą sąmoningai vilkinant pažeisto 4 000 kilometrų ilgio „Družba“ naftotiekio remonto darbus politiniais sumetimais. Šis vamzdynas yra itin svarbus Rusijos naftos tiekimo kanalas į Vengriją.

Ukraina tokius kaltinimus atmeta. Europos Komisija taip pat menkina tiesioginės energetinės krizės riziką Vengrijoje, pabrėždama, kad šalis turi apie 90 dienų trukmės naftos atsargų.

ES įkaitė – Vengrijos vidaus politika

Šiuo metu aukščiausi ES pareigūnai Briuselyje ieško būdų išspręsti ginčą taip, kad nebūtų dar labiau pakurstoma prieš ES nukreipta politinė kampanija, kurią Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas vykdo prieš balandį numatytus nacionalinius rinkimus.

Vengrijos lyderis aktyviai išnaudoja prieš Ukrainą nukreiptas nuotaikas savo rinkimų kampanijoje. Jo partija „Fidesz“ ženkliai atsilieka nuo opozicinio judėjimo „Tisza“, todėl pralaimėjimas reikštų 16 metų trunkančios Orbáno valdžios pabaigą.

Duok ir imk

Dalis diplomatų Briuselyje baiminosi, kad Orbáno veto gali sustabdyti ir TVF paskolą. Pasaulio „paskutinės instancijos skolintojas“ buvo nusistatęs griežtą sąlygą – prieš suteikdamas naują finansavimą pareikalavo aiškesnių garantijų dėl Ukrainos finansinės būklės. Keturis metus trunkantis karas daugiau nei padvigubino šalies skolos naštą – ji dabar siekia 108,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Reikalinga politinė garantija iš pradžių buvo suteikta gruodžio viduryje, kai 24 ES lyderiai sutiko išleisti 90 mlrd. eurų bendros skolos ir taip prisidėti prie Ukrainos gynybos finansavimo. Pagal planą Kijevas šią paskolą pradėtų grąžinti tik tuomet, kai Rusija nutrauks karą ir sumokės karo žalą. Jeigu Kremlius atsisakytų tai padaryti, ES galėtų pasinaudoti įšaldytų Rusijos valstybinių aktyvų verte ir iš esmės pati susigrąžinti šias lėšas.

Vis dėlto tokia schema neveiks, jei Orbánas ir toliau laikysis veto pozicijos. Pastarojoje korespondencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa buvo užsiminta, kad Vengrijos premjeras galėtų atšaukti savo blokavimą, jeigu ES oficialiai įvertintų „Družba“ naftotiekio pažeidimus.

Kitas galimas kompromisas – Briuselis galėtų patenkinti Vengrijos prašymą suteikti 16 mlrd. eurų dydžio gynybos paskolą. Kai kurie diplomatai teigia, kad Europos Komisijos teisininkai šiuo metu analizuoja ES sutarčių nuostatas, ieškodami teisinės landos, kuri leistų apeiti Vengrijos veto, jei susitarimo nepavyktų pasiekti. Tačiau tai gali pareikalauti daug laiko, o jo Kijevui akivaizdžiai trūksta.

TVF atstovas Gavinas Gray vis dėlto stengėsi sumenkinti institucijos vidaus nuogąstavimus dėl Vengrijos pozicijos. Jis atkreipė dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pažadą rasti būdą pervesti lėšas Ukrainai „vienokiu ar kitokiu būdu“.

„Matome politinius įsipareigojimus judėti pirmyn“, – sakė Gray. – „Mums akivaizdu, kad techninis darbas, būtinas paskolos suteikimui, ir toliau vyksta. Iš mūsų pusės tai suteikia pakankamai pasitikėjimo žengti toliau.“