Artėjant ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šios šalies stojimas į Europos Sąjungą (ES) iki 2030 metų yra ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Anot ministro, tam svarbiausia sutelkti vieningą Bendrijos valstybių politinę valią.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad prezidento (Gitano Nausėdos – ELTA) paminėta 2030 metų sausio 1 diena – kai kas ją priėmė kaip akibrokštą tam tikrą, bet dabar matome, kad tai yra ambicinga, bet pasiekiama ir įgyvendinama, jeigu visi iš savo pusių dirba vieningai“, – žurnalistams Ukrainos metinėms paminėti skirtame forume sakė K. Budrys. 

„Ukraina gali tai padaryti, Europos Sąjunga gali tam pasiruošti. Mums reikės politinę valią suakumuliuoti, kad toks sprendimas įvyktų“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Kartu K. Budrys pažymi, jog techniškai ir teisiškai narystės procesas galėtų įvykti ir anksčiau, bet pilnas integravimas vyktų palaipsniui, su pereinamaisiais laikotarpiais.

„Derybų metų dabar atsirado ir kitos datos, kurioms Europos Sąjungos institucijos irgi ruošiasi. Techniškai ir teisiškai mes galime turėti ir sausio 1 dieną 2027 metais, ir sausio 1 dieną 2028 metais. Ta narystė, ji turės būti laike, jau po to pilna apimtimi įgyvendinama, su pereinamaisiais laikotarpiais, tačiau tas yra padaroma“, – teigė ministras. 

„Gali būti šiais metais momentas, jeigu pavyktų pasistūmėti su derybomis, kai turėsime nedidelį politinį langą sprendimui priimti. Tada turėsime sakyti: imame Ukrainą, ar neiimame? Duodame vieną stipriausių Europos saugumo garantijų, ar ne? Ir čia gali tas ir įvykti. Aš žinau, kad visos pusės tam ruošiasi. Aš nematau čia prieštaravimų, aš matau tam tikrą skepsį kai kuriose sostinėse, kurį reikia nulaužti“, – pridūrė jis. 

Stojimui turi pritarti visos ES valstybės narės, o Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, atvirai priešinasi Ukrainos kandidatūrai.

„Aš esu įsitikinęs, kad vidaus politinė įtampa, kuri yra Vengrijoje yra susijusi su jų vidaus reikalais, jų rinkimais. Kai ji pasibaigs, galbūt, tada bus kažkokia tiesesnė linijai“, – komentavo K. Budrys. 

„Aš tikiuosi, kad mes išeisime į kažkokią tiesiąją, bet kaip ir sakiau, ne Vengrija čia esmė, taikos susitarimas yra esmė“, – tęsė ji. 

Sausį Lietuvoje lankęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti ES nare. Jis taip pat išreiškė lūkestį, jog Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems šalies siekį tapti Bendrijos nare. 

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad 2027 metais Ukraina galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos, o 2030-aisiais jau tapti visateise nare. 

Ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad ES nori „kuo greičiau“ pradėti Ukrainos derybas dėl narystės ES. Vis tik, konkrečios datos jis neįvardijo. 

Ukrainos atstatymas – investicija į Lietuvos ir Europos saugumą

Tuo metu atidarydamas tarptautinį forumą, skirtą ketvirtosioms Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms paminėti, K. Budrys išskyrė šios šalies atstatymo svarbą. Pasak K. Budrio, 2024 metais Lietuva priėmė strategines gaires dėl dalyvavimo Ukrainos atstatyme 2024–2027 m. laikotarpiui. Šios gairės apibrėžia aiškius prioritetus ir užtikrina tęstinumą bei nuspėjamumą.

„Lietuva orientuojasi į praktinę, apčiuopiamą paramą – projektus, kuriuos bendruomenės gali matyti ir kuriais gali tikėti. Mes atstatome mokyklas ir darželius Irpinėje, Borodiankoje ir Snihurivkoje. Statome modulinius būstus perkeltiems asmenims. Plečiame reabilitacijos centrus ir statome dvejopos paskirties slėptuves nuo bombų mokyklose“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. 

Ministras taip pat akcentavo, jog Ukrainos atsigavimas ir integracija į ES privalo vykti vienu metu.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva išlieka ilgalaike ir strategine Kyjivo partnere. 

Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM) nuo 2022 metų Lietuvos parama Ukrainai siekia 1,7 mlrd. eurų, iš jų daugiau kaip 1 mlrd. eurų sudaro karinė parama. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo savo bendrojo šalies produkto (BVP).

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.