Jau praėjo daugiau nei ketveri metai, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Per šį laikotarpį Europos energetikos rinka patyrė vieną didžiausių sukrėtimų per pastaruosius dešimtmečius.

Nors 2026 metais kainos jau gerokai stabilesnės nei krizės įkarštyje, daugelyje Europos Sąjungos šalių gyventojai už elektrą ir dujas vis dar moka daugiau nei prieš karą. Iki invazijos Rusija tiekė apie 40 proc. visų ES importuojamų vamzdynais tiekiamų dujų.

2025 metais ši dalis sumažėjo iki maždaug 6 proc. ES šalys per kelerius metus diversifikavo tiekimą, įvedė sankcijas ir embargus, investavo į alternatyvius šaltinius bei infrastruktūrą. Tačiau šis perėjimas turėjo kainą – tiesiogine prasme.

Nors energijos rinkos jau dvejus metus yra gerokai ramesnės, vartotojų sąskaitos daugelyje šalių vis dar atspindi krizės laikotarpio pasekmes. Statistikos duomenys rodo aiškią tendenciją: kainos stabilizavosi, bet negrįžo į priešinvazinį lygį.

Elektros kainos

„Eurostat“ duomenimis, nuo 2021 m. pirmojo pusmečio iki 2025 m. pirmojo pusmečio buitiniams vartotojams skirtos elektros kainos ES išaugo 30 proc., nuo 22 euro centų už kilovatvalandę iki 28,7 ct/kWh.

Tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainos kilo dar smarkiau – net 79 proc., nuo 6,4 ct/kWh iki 11,4 ct/kWh. Tai reiškia, kad dujų rinkoje sukrėtimas buvo dar gilesnis nei elektros sektoriuje.

Vis dėlto žvelgiant į naujausius 2026 m. pradžios duomenis matyti, kad elektros kainos sostinėse per pastaruosius ketverius metus (nuo 2022 m. sausio iki 2026 m. sausio) vidutiniškai paaugo tik 5 proc. Tai rodo, kad didžiausi šuoliai jau praeityje.

Tačiau jei lyginsime su 2021 m., augimas siekia net 38 proc., o kai kuriose sostinėse – gerokai daugiau.

Vilnius – tarp labiausiai pabrangusių miestų

Per penkerius metus, nuo 2021 m. sausio iki 2026 m. sausio, elektros kainos Vilniuje išaugo net 102 proc., daugiau nei dvigubai. Tai vienas didžiausių šuolių Europoje.

Dideli augimai taip pat fiksuoti Bukarešte (88 proc.), Berne (86 proc.), Kyjive (77 proc.), Amsterdame (75 proc.), Rygoje (74 proc.), Briuselyje (67 proc.) ir Londone (64 proc.).

Tuo metu tik dvi sostinės per šį laikotarpį užfiksavo mažėjimą – Kopenhaga (-16 proc.) ir Budapeštas (-8 proc.).

Vis dėlto lyginant tik laikotarpį nuo 2022 m. iki 2026 m., situacija atrodo kiek kitaip. Kai kurios sostinės jau mato kainų mažėjimą: Kopenhagoje elektra atpigo net 44 proc., Londone – 22 proc., Madride – 17 proc., Berlyne – 14 proc., Romoje – 4 proc. Tuo tarpu Paryžiuje kainos per šį laikotarpį dar padidėjo 21 proc.

Vilniuje nuo 2022 iki 2026 metų elektros kainos išaugo 70 proc., o Kyjive – net 87 proc.

Energijos miksas – lemiamas veiksnys

Ekspertai pabrėžia, kad kainų dinamika labai priklauso nuo šalies energijos gamybos struktūros. Šalys, kuriose didelę dalį sudaro atsinaujinantys šaltiniai, vėjas, saulė, hidroenergija, buvo mažiau pažeidžiamos iškastinio kuro kainų šuolių.

Pavyzdžiui, Ispanija, turinti stiprų saulės ir vėjo sektorių, bei Skandinavijos šalys, kuriose dominuoja hidroenergija ir geoterminiai ištekliai, jautė mažesnį spaudimą.

Tuo tarpu šalys, stipriai priklausomos nuo rusiškų dujų, kaip Vokietija ar Austrija, krizės pradžioje susidūrė su didesniu kainų šoku.

Nyderlanduose papildomą įtaką turėjo Groningeno dujų telkinio uždarymas dėl žemės drebėjimų rizikos, kas sumažino vietinę pasiūlą ir padidino kainų svyravimus.

Dujų kainos

Nuo 2022 m. sausio iki 2026 m. sausio buitinių dujų kainos ES sostinėse vidutiniškai sumažėjo 1 proc. – iš esmės stabilizavosi. Tačiau už šio vidurkio slypi labai skirtingos istorijos.

Berlyne, Briuselyje ir Atėnuose kainos per šį laikotarpį sumažėjo apie 40 proc. Tuo tarpu Rygoje jos išaugo 89 proc., Varšuvoje – 55 proc., Lisabonoje – taip pat 55 proc.

Jei žiūrėtume ilgesnį laikotarpį – nuo 2021 m. lapkričio iki 2026 m. sausio – dujų kainos ES sostinėse vidutiniškai padidėjo 24 proc. Varšuvoje augimas siekė net 88 proc., Bratislavoje – 85 proc., Lisabonoje – 77 proc., Prahoje – 70 proc.

Įdomu, kad tarp didžiųjų ekonomikų sostinių tik Londonas per ketverius metus užfiksavo kainų mažėjimą (-13 proc.). Berlyne kainos pakilo 39 proc., Paryžiuje – 28 proc., Madride – 16 proc., Romoje – 23 proc.

Mokesčių politika – dar vienas svarbus veiksnys

Galutinė energijos kaina vartotojams labai priklauso ir nuo nacionalinės mokesčių politikos. Skirtingose šalyse skiriasi pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir kitų rinkliavų dalis galutinėje sąskaitoje.

Kai kurios valstybės krizės metu laikinai sumažino mokesčius, siekdamos amortizuoti kainų šoką, kitos pasirinko kompensacijas ar tiesiogines subsidijas.

Todėl nominalios kainos eurais ne visada tiksliai atspindi realią finansinę naštą gyventojams. Vertinant pagal perkamosios galios standartą (PPS), kai kuriuose „brangiuose“ miestuose energija gali būti santykinai lengviau įperkama nei pigesniuose pagal nominalius skaičius.

Stabilumas su nauju kainų lygiu

2026 metais energijos rinkos Europoje jau nebėra tokios chaotiškos kaip 2022–2023 m. laikotarpiu. Tačiau stabilumas atėjo su nauju kainų lygiu – aukštesniu nei prieš Rusijos invaziją.

Didžioji dalis šalių prisitaikė prie naujos realybės, investavo į atsinaujinančius šaltinius ir alternatyvius tiekimo kelius. Tačiau vartotojų sąskaitos rodo, kad energetinė transformacija ir geopolitiniai sukrėtimai turi ilgalaikių pasekmių.

Energetikos krizė gal ir baigėsi kaip ūmus šokas, tačiau jos finansinis „aidas“ europiečių namų ūkiuose vis dar girdimas.