Kaip matyti iš naujienų portalo „Politico“ gauto laiško, ES šalys grasina imtis teisinių veiksmų dėl Europos Parlamentui suteiktų įgaliojimų.
Laiške, kurio galutinę redakciją ES šalys patvirtins trečiadienį, prieštaraujama praėjusiais metais Parlamento ir Komisijos pasirašytam susitarimui, kuris suteikia įstatymų leidėjams daugiau galių sprendimų priėmimo procese.
Šalių sostinėms atstovaujanti Taryba ir Parlamentas, kurį sudaro piliečių tiesiogiai išrinkti įstatymų leidėjai, kartu formuoja įstatymus, kuriuos siūlo Komisija – ES vykdomoji institucija. Dažnai jaunesniuoju partneriu laikomas Parlamentas metams bėgant stengėsi išplėsti savo įtaką teisėkūros procese, sudarydamas susitarimus su Komisija ir tvirtai gindamas savo vaidmenį teisme, kai manydavo, kad buvo nesąžiningai nustumtas į nuošalę.
„Taryba ne kartą išreiškė dideles abejones“ dėl šio susitarimo, teigiama laiško projekte, taip pat „dėl jo suderinamumo su Sutartyse nustatytais principais“.
Šalys ypač nepatenkintos Komisijos pažadu užtikrinti, kad Taryba ir Parlamentas būtų „vienodai traktuojami“ teisėkūros procese.
„Taip nėra“, – teigiama laiške, ir tai „aiškiai parodo“ ES steigimo sutartys, kuriose Tarybai suteikiama daugiau galių nei Parlamentui.
ES šalims nepatinka ir tai, kad Europos Parlamento nariai įgytų didesnę įtaką tarptautinių susitarimų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į prekybos susitarimą su Pietų Amerikos grupe „Mercosur“, kurį sudaryti sostinės siekė 25 metus ir kurio priėmimą Parlamentas užvilkino.
Jei Parlamentas ir Komisija nepakeis „probleminių“ susitarimo dalių, „Taryba pasilieka teisę imtis bet kokių tinkamų veiksmų savo prerogatyvoms apginti, įskaitant kreipimąsi į Teismą“, omenyje turint ES Teisingumo Teismą – aukščiausią šalių bloko teisminę instituciją.
Komisiją į prašymą ką nors pakomentuoti neatsakė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
