Pastaraisiais metais branduolinio ginklo kontrolės sistema vis labiau silpnėja, o tai kelia nerimą tiek ekspertams, tiek pasaulio politikams. Naujausia informacija apie galimai slaptą Kinijos branduolinį bandymą dar labiau aštrina diskusijas dėl naujos ginklavimosi varžybų bangos ir tarptautinių susitarimų ateities.

Jungtinės Valstijos paskelbė naujų detalių apie galimą požeminį branduolinį bandymą, kurį, amerikiečių teigimu, Kinija atliko 2020 metų birželį. Apie tai informavo aukštas JAV Valstybės departamento pareigūnas.

Pasak jo, nutolusi seisminė stotis Kazachstane užfiksavo sprogimą, kurio magnitudė siekė 2,75 balo. Jis buvo registruotas Lop Nuro poligone. Teigiama, kad surinkti duomenys neatitinka nei žemės drebėjimo, nei pramoninių sprogdinimų parametrų ir gali rodyti branduolinio užtaiso bandymą, tikėtina – taikant vadinamąjį „atskyrimo“ metodą, kuris sumažina seisminio signalo stiprumą.

Tuo pat metu Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) paskelbė, jog turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima patikimai patvirtinti branduolinį įvykio pobūdį. Vykdomasis sekretorius Robertas Floydas nurodė, kad buvo užfiksuoti du labai silpni seisminiai signalai, kurie neleidžia vienareikšmiškai nustatyti jų kilmės.

Ką į kaltinimus atsakė Kinija?

Kinijos ambasada Vašingtone šiuos kaltinimus pavadino nepagrįstais ir politiškai motyvuotais. Pekinas tvirtina nevykdantis jokių branduolinių bandymų nuo 1996 metų ir ragina Jungtines Valstijas laikytis branduolinių bandymų moratoriumo.

Ekspertai perspėja, kad pasibaigus pagrindiniams ginklų kontrolės susitarimams didėja naujų branduolinių ginklavimosi varžybų rizika. Anot jų, branduolinio stabilumo sistema tampa vis labiau pažeidžiama, o skaidrumo trūkumas ir tarpusavio nepasitikėjimas tik dar labiau kursto įtampą.

Primintina, kad paskutinė pagrindinė JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinės ginkluotės kontrolės galiojo iki ketvirtadienio, vasario 5 dienos. Jai pasibaigus, sustiprėjo grėsmė, jog tarp dviejų didžiausių branduolinių valstybių, vykstant augančiam pasauliniam nestabilumui, prasidės naujas ginklavimosi etapas.

Jungtinės Valstijos ne kartą pabrėžė būtinybę sukurti naujus branduolinio nusiginklavimo ir ginklų kontrolės mechanizmus, kuriuose kartu su JAV ir Rusija dalyvautų ir Kinija. Tačiau Pekinas tokį siūlymą laiko neteisingu, motyvuodamas tuo, kad jo branduolinis arsenalas gerokai mažesnis nei Jungtinių Valstijų ir Rusijos.

Anksčiau buvo pranešta, kad Kinija plečia didelių branduolinių objektų tinklą Sičuano provincijos kalnuose. Palydoviniai vaizdai užfiksavo naują kompleksą Dzituņo slėnyje, o tai dar labiau kelia klausimų dėl tikrųjų Pekino planų ir ambicijų branduolinės ginkluotės srityje.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kurios valstybės šiandien turi didžiausius branduolinius arsenalius, kas aktyviausiai didina kovinių galvučių skaičių ir kaip šie procesai keičia pasaulinį branduolinės galios balansą. Visa tai formuoja naują, vis labiau neapibrėžtą pasaulio branduolinio saugumo žemėlapį.