Pastarųjų mėnesių įtampos Persijos įlankoje atskleidė skirtingas regiono valstybių galimybes ir pasirengimą galimam atviram konfliktui su Iranu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad nors Jungtiniai Arabų Emyratai daug investavo į gynybą, būtent jų pažeidžiamumas gali tapti pagrindine kliūtimi ryžtis tiesioginiam smūgiui. Tuo metu Saudo Arabija turi gerokai didesnį potencialą karinėje eskalacijoje.

Tikimybė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai tiesiogiai ir karine jėga atsakys į Irano agresiją, išlieka nedidelė. Pagrindinė priežastis – nepakankamai užtikrinta kritinės infrastruktūros apsauga, nors šalis ir yra daug investavusi į gynybos pajėgumus. Saudo Arabija, priešingai, turi kur kas didesnį potencialą įsitraukti į atvirą karinį konfliktą.

Ekspertai pabrėžia, kad nepaisant modernios ginkluotės ir aukštųjų technologijų, Abu Dabio pažeidžiamumas masinėms atakoms verčia šalį elgtis itin atsargiai, kad nebūtų sugriautas jos, kaip regioninio ekonomikos ir finansų centro, statusas.

Tarptautinių santykių ekspertas Vitalijus Kulikas, analizuodamas dabartinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, pažymi, jog Emyratų pasirengimas realiam, plataus masto išpuoliui iš Irano pusės pasirodė esąs nepakankamas.

„Paaiškėjo, kad Emyratai nėra pakankamai pasirengę tokiems teroristiniams išpuoliams iš Irano pusės, kad civilinės saugumo struktūros šalyje nėra pritaikytos atlaikyti masinių smūgių. Tai reikš darbą su padarytomis klaidomis, tačiau labai neramina tai, kad užsitęsus karinei operacijai bus stiprinamos atakos prieš jų infrastruktūrą, o pačios šalys bus įtrauktos į tiesioginę karinę kampaniją“, – aiškina ekspertas.

Anot V. Kuliko, Iranas disponuoja pakankamai dideliu raketų ir dronų arsenalu, todėl galima tikėtis naujų atakų bangų, visų pirma nukreiptų prieš Vakarų sąjungininkų – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų – karinius objektus regione.

Priešprieša regione

Irano ir arabų Persijos įlankos monarchijų – visų pirma Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – santykius dešimtmečius lemia religinė ir geopolitinė konkurencija. Situacija ypač paaštrėjo po 2019 metais įvykdytų atakų prieš Saudo Arabijos naftos objektus, dėl kurių Rijadas kaltino Iraną ir jo remiamus Jemeno husius.

2023 metais, tarpininkaujant Kinijai, šalys paskelbė atnaujinančios diplomatinius santykius, tačiau tarpusavio pasitikėjimas išlieka trapus. Jungtiniai Arabų Emyratai tradiciškai siekia išlaikyti balansą ir saugoti savo, kaip pasaulinio prekybos ir logistikos centro, vaidmenį. Tuo metu Saudo Arabija, vadovaujama sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano, demonstruoja didesnį ryžtą griežtai gynybos politikai bei glaudesniam bendradarbiavimui su Vakarais, siekiant apriboti Irano ambicijas.

Persijos įlankos šalys taip pat nenori tapti pagrindiniu taikiniu galimame plačiame konflikte su Iranu, todėl atsargiai vertina prašymus leisti savo teritorijoje ar oro erdvėje vykdyti puolamąsias operacijas. Toks santūrumas atspindi siekį išsaugoti vidaus stabilumą ir apsaugoti jautrią energetinę, finansinę ir logistinę infrastruktūrą nuo galimų atsakomųjų smūgių.