Ketvirti karo metai: europiečių požiūriai į Ukrainos pergalę išsiskiria
Vasario 24-oji pažymėjo ketverius metus nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Nors vyksta taikos derybos, karo pabaiga vis dar atrodo tolima.
Pastaruoju metu JAV vadovauja trišalėms pastangoms užbaigti karą. Derybose pavyko pasiekti tam tikrų humanitarinių ir techninių susitarimų, tačiau Rusija ir Ukraina lieka įstrigusios dėl esminių teritorinių klausimų.
Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono, įskaitant teritorijas, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, taip pat tas, kurias Rusija teigia aneksavusi neteisėtuose referendumuose.
Ukraina laikosi pozicijos, kad bet koks susitarimas turi gerbti jos suverenias sienas, tačiau panašu, kad ne visi europiečiai su tuo besąlygiškai sutinka.
Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad Vakarų europiečiai yra susiskaldę tiek dėl to, kiek jie nori Ukrainos pergalės, tiek dėl to, kiek jiems tai iš tiesų rūpi.
Taip pat skaitykite:
Apklausoje 79 % danų teigia, kad jiems labai ar gana svarbu, jog Ukraina nugalėtų Rusijos invaziją. Panašiai mano ir 70 % britų bei 51 % vokiečių.
Tačiau tokia nuostata mažiau būdinga kitų šalių gyventojams: taip atsakė mažiau nei pusė prancūzų (45 %), ispanų (44 %) ir tik 32 % italų.
Šie skaičiai atsispindi ir atsakymuose į klausimą, kaip, europiečių nuomone, turėtų baigtis karas.
Danija (49 %) ir Jungtinė Karalystė (46 %) yra labiausiai linkusios remti poziciją, kad Vakarai turi toliau remti Ukrainą, kol Rusija visiškai pasitrauks, net jei tai reikštų ilgesnes ir intensyvesnes kovas.
Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje (40–42 %) ir ypač Italijoje (56 %) labiau linkstama prie derybomis pasiekto taikos susitarimo, net jeigu tai leistų Rusijai išlaikyti dalį Ukrainos teritorijos.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto tai nereiškia, kad žmonės būtų patenkinti tokia baigtimi. Bent santykinė dauguma kiekvienoje apklaustoje šalyje nurodė, kad tokį karo pabaigos scenarijų vertintų neigiamai (34–58 %), o tik 10–22 % teigė jaustųsi dėl to teigiamai.
Daugelis taip pat baiminasi, kad Rusija per dešimtmetį nuo bet kokio taikos susitarimo vėl surengtų naują ataką prieš Ukrainą ar net užpultų kitas Europos valstybes.
Šios nuotaikos ypač ryškios Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje: 68 % britų ir 65 % danų mano, kad labai tikėtina arba gana tikėtina, jog per artimiausius dešimt metų Maskva pradės naują karą prieš Ukrainą.
Panašiai 62 % Jungtinės Karalystės ir 57 % Danijos gyventojų mano, kad tikėtina, jog Rusija pradėtų karą prieš kitą Europos šalį.
Analitikų nuomone, didžiausią riziką patiria Baltijos šalys – dėl geografinės kaimynystės su Rusija ir jų kaip buvusių Sovietų Sąjungos respublikų istorijos – taip pat Moldova, ribojasi su Ukraina ir savo teritorijoje turinti Rusijos karinių pajėgų anklavą Padniestrėje.
Jeigu Ukrainai ir Rusijai pavyktų pasiekti taikos susitarimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus dislokuoti taikdarių pajėgas šalyje. „YouGov“ duomenimis, dauguma europiečių tokią idėją remia, tačiau nuomonės išsiskiria priklausomai nuo šalies.
Pavyzdžiui, apie du trečdaliai Danijos (66 %) ir Jungtinės Karalystės (62 %) gyventojų pritaria karių siuntimui į Ukrainą taikos palaikymo misijai.
Prancūzijoje (48 %) ir Vokietijoje (44 %) taip pat vyrauja santykinė šios iniciatyvos parama, tačiau Italijoje ji yra silpniausia – čia idėją palaiko tik 35 % apklaustųjų.
