Didžiosios technologijų įmonės vis labiau pasineria į dirbtinio intelekto (DI) plėtrą ir šiemet planuoja daugiau kaip 700 mlrd. JAV dolerių (apie 590 mlrd. eurų) kapitalo išlaidas. Tai maždaug 75 proc. daugiau, palyginti su 2025 metais.

Pastarosiomis savaitėmis kelios didžiosios JAV technologijų korporacijos paskelbė savo finansinius rezultatus ir pateikė 2026 metų išlaidų prognozes. Prie šių duomenų prisidėjo ir pagrindinių analitikų vertinimai.

Didžiausią Volstrito dėmesį patraukė šių metų kapitalo išlaidų (CapEx) prognozės – bendrai kalbama apie daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių (apie 590 mlrd. eurų) investicijų į DI infrastruktūrą.

Ši suma viršija visą 2025 metais prognozuojamą nominalų Švedijos – vienos didžiausių Europos ekonomikų – bendrąjį vidaus produktą (BVP), rodo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimai.

JAV puslaidininkių pramonės asociacija taip pat prognozuoja, kad pasauliniai lustų pardavimai šiemet pirmą kartą istorijoje pasieks 1 trln. JAV dolerių (apie 842 mlrd. eurų).

Be to, tokie didieji bankai ir konsultacijų bendrovės kaip JPMorgan Chase ir McKinsey tikisi, kad visos pasaulinės DI kapitalo išlaidos iki 2030 m. viršys 5 trln. JAV dolerių (apie 4,2 trln. eurų). Pagrindinė priežastis – „astronominė skaičiavimo galios paklausa“.

Kapitalo išlaidos – tai lėšos, kurias įmonė skiria ilgalaikiam turtui (nekilnojamajam turtui, įrangai, technologijoms) kurti, atnaujinti ar prižiūrėti. Tokios investicijos skirtos tam, kad per kelerius metus įmonė padidintų savo pajėgumus ir veiklos efektyvumą.

Šios išlaidos nėra iškart pilnai pripažįstamos sąnaudomis. Jos kapitalizuojamos balanse ir palaipsniui nudėvimos, todėl CapEx laikomas vienu pagrindinių rodiklių, parodančių, kiek įmonė investuoja į būsimą augimą ir operacinį atsparumą.

Šių metų šuolis rodo aiškų lūžio tašką, prasidėjusį dar 2025-aisiais, kai, vertinama, didžiosios technologijų bendrovės į DI kapitalo išlaidas investavo apie 400 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. eurų).

Nvidia įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas ne kartą yra sakęs, taip pat ir Pasaulio ekonomikos forume Davose praėjusį mėnesį, kad šiuo metu vyksta „didžiausias infrastruktūros kūrimo projektas žmonijos istorijoje“.

Hiperskalių statymas va bank

2026 m. investicijų viršūnėje atsiduria Amazon, kuri viena planuoja skirti net 200 mlrd. JAV dolerių (170 mlrd. eurų).

Šį skaičių galima iliustruoti tuo, kad vien tik Amazon DI kapitalo išlaidos šiemet viršys bendrai sudėtinį trijų Baltijos šalių 2025 m. nominalų BVP, remiantis TVF prognozėmis.

Alphabet, Google patronuojančioji bendrovė, numato 185 mlrd. JAV dolerių (155 mlrd. eurų) kapitalo išlaidas, Microsoft ir Meta – atitinkamai 145 mlrd. (122 mlrd. eurų) ir 135 mlrd. (113 mlrd. eurų).

Oracle taip pat padidino savo 2026 m. CapEx iki 50 mlrd. JAV dolerių (42,1 mlrd. eurų), tai yra beveik 15 mlrd. (12,6 mlrd. eurų) daugiau nei ankstesnėse prognozėse.

Tesla savo ruožtu planuoja beveik dvigubinti investicijas iki maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų). Šios lėšos daugiausia bus skirtos robotaksių parko plėtrai ir humanoidinio roboto Optimus kūrimui.

Kita Elono Musko įmonė xAI 2026 m. taip pat žada išleisti bent 30 mlrd. JAV dolerių (25,2 mlrd. eurų).

Misisipėje planuojama statyti naują 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų) vertės duomenų centrą MACROHARDRR. Valstijos gubernatorius Tate’as Reevesas teigė, kad tai „didžiausia privataus sektoriaus investicija valstijos istorijoje“.

xAI plės ir vadinamąjį Colossus – duomenų centrų klasterį Tenesyje, kurį E. Muskas yra pavadinęs didžiausiu DI superkompiuteriu pasaulyje.

Be to, mėnesio pradžioje xAI buvo įsigyta SpaceX už akcijas. Sandorio metu SpaceX buvo įvertinta 1 trln. JAV dolerių (842 mlrd. eurų), o xAI – 250 mlrd. (210 mlrd. eurų). Taip sukurta apie 1,25 trln. JAV dolerių (1,05 trln. eurų) vertės grupė, laikoma brangiausia privačia bendrove istorijoje.

Skelbiama, kad SpaceX planuoja šiemet rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Teigiama, kad Morgan Stanley derasi dėl pagrindinio emisijos organizatoriaus vaidmens, o siūlyme jau būtų ir xAI ekspozicija.

Elonas Muskas teigia siekiantis sukurti „integruotą inovacijų variklį“, jungiantį DI, raketas ir palydovinį internetą. Ilgalaikiai planai apima ir kosmose įrengtus duomenų centrus, maitinamus saulės energija.

Priešingai nei daugelis konkurentų, Apple ir toliau gerokai kukliau investuoja į DI – šiemet numatyta „tik“ apie 13 mlrd. JAV dolerių (10,9 mlrd. eurų).

Vis dėlto praėjusį mėnesį bendrovė paskelbė apie daugiamečius partnerystės ryšius su Google, pagal kuriuos Gemini DI modeliai bus integruoti į naujos kartos Apple Intelligence ekosistemą.

Partnerystė daugiausia orientuota į visišką balso asistento Siri atnaujinimą ir įrenginiuose veikiančių DI funkcijų stiprinimą. Iš esmės Apple iš dalies „išsinuomoja“ jai reikalingas DI investicijas iš Google, užuot pati drastiškai didinusi savo CapEx.

Nvidia finansinius rezultatus ir prognozes turi paskelbti vasario 25 dieną.

Pati bendrovė daugiausia užsiima DI lustų pardavimu ir tikimasi, kad ji pasiims didžiąją dalį technologijų milžinių investicijų – ypač didelių duomenų centrų kūrimo srityje.

Praėjusių metų rugpjūčio pajamų skambučio metu J. Huangas skaičiavo, kad vieno gigavato duomenų centro pajėgumo sukūrimas kainuos nuo 50 iki 60 mlrd. JAV dolerių (42,1–50,5 mlrd. eurų), o apie 35 mlrd. (29,5 mlrd. eurų) kiekvieno tokio projekto sumos atiteks Nvidia aparatinei įrangai.

Didysis kapitalo perskirstymas

Volstritas į milžiniškas 2026 m. investicijas žiūri dvejopai.

Viena vertus, investuotojai supranta būtinybę ir skubą įgyti konkurencinį pranašumą DI eroje.

Kita vertus, daugumos įmonių pajėgumai leidžia tokį mastą laikyti rizikingu, todėl dalis akcininkų akivaizdžiai sunerimę. Rinkos pakantumas tokiam išlaidavimui priklausys nuo aiškiai matomos investicijų grąžos jau šiemet, juolab kad vis dažniau šios investicijos finansuojamos didžiulėmis skolomis.

Morgan Stanley vertinimu, hiperskalės debesijos paslaugų teikėjai 2026 m. skolinsis apie 400 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. eurų). Tai daugiau nei dvigubai viršija 2025 m. skolintą sumą – 165 mlrd. JAV dolerių (139 mlrd. eurų).

Toks šuolis gali išauginti aukšto reitingo JAV korporacijų obligacijų emisijas iki rekordinio 2,25 trln. JAV dolerių (apie 1,9 trln. eurų) lygio šiemet.

Šiuo metu prognozuojamos DI pajamos 2026 metams nė iš tolo neprilygsta planuojamoms investicijoms, tad nerimo priežastys objektyvios. Tarp jų – rizika, kad dėl technologinės pažangos brangi aparatūra itin greitai nuvertės, taip pat milžiniškos veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, elektros energijai.

Galima tvirtinti, kad dabartiniai planai stipriai remiasi į ateityje tikėtinus sėkmės scenarijus.

Google vadovas Sundaras Pichai šį mėnesį pripažino, kad dabartiniame investicijų į DI tempe yra „tam tikrų iracionalumo elementų“.

Dar lapkritį Rothschild & Co analitikas Alexas Haisslas tapo vienu iš nedaugelio kritinių balsų – jis sumažino Amazon ir Microsoft reitingus.

Rašte klientams analitikas atkreipė dėmesį, kad „investuotojai vertina Amazon ir Microsoft CapEx planus taip, lyg vis dar galiotų „debesijos 1.0“ ekonomika“, turėdamas omenyje ankstesnį mažų kaštų debesijos paslaugų modelį, leidusį technologijų milžinams per pastaruosius du dešimtmečius agresyviai plėstis.

Tačiau jis pabrėžė, kad „yra keletas problemų, rodančių, jog DI bumas greičiausiai nesikartos pagal tą patį scenarijų ir tikriausiai kainuos gerokai daugiau, nei investuotojai šiandien suvokia“.

Panašios nuomonės laikosi ir Michaelas Burry, pagarsėjęs tuo, kad vienas pirmųjų numatė ir uždirbo iš 2008 m. antrinės būsto paskolų krizės. Jo teigimu, dabartinis DI bumas turi burbulo požymių ir remiasi nepakeliamomis kapitalo išlaidomis.

Didžiųjų technologijų DI lenktynės stipriai finansuojamos skolintomis lėšomis. Ar ši strategija pasiteisins ir kurios įmonės taps tikrosiomis laimėtojomis, paaiškės tik po kelerių metų.

Šiuo metu viena pagrindinių laimėtojų atrodo Nvidia. Tuo tarpu Apple renkasi kitokį kelią – ne tiek drastiškai didina savo CapEx, kiek stiprina priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pasitelkdama Google. Tai visai kitoks kompromisas.

Europos pramonės deficitas

Tarp šių rekordinių investicijų vis dažniau keliami nepatogūs klausimai apie Europos gebėjimą konkuruoti lenktynėse, kurios vis labiau panašėja į balansų ir skolos ginklavimosi varžybas.

Europos Sąjungai ši transatlantinė priešprieša yra blaivus priminimas apie ribotą savo finansinį svorį. Kol JAV įmonės per vienus metus mobilizuoja beveik 600 mlrd. eurų, ES koordinuotos pastangos neprilygsta net menkiausiam JAV technologijų gigantui.

Briuselis bando atsakyti „DI fabrikų“ iniciatyva ir pernai balandį paskelbtu „DI žemyno veiksmų planu“, kuriais siekiama mobilizuoti viešojo ir privataus sektorių investicijas.

Tačiau skaičiai kalba patys už save. Prognozuojama, kad bendra Europos išlaidų suma „suvereniems“ debesijos duomenų infrastruktūros projektams 2026 m. sudarys vos 10,6 mlrd. eurų.

Nors tai – solidus, 83 proc. siekiantis metinis augimas, JAV DI plėtros akivaizdoje tokia suma tėra statistinė paklaida.

Praėjusiais metais, kai šios ES iniciatyvos dar tik buvo svarstomos, Prancūzijos „vienaragio“ Mistral AI generalinis direktorius Arthuras Menschas teigė, kad „JAV bendrovės kasmet kuria DI projektus, prilygstančius naujai „Apollo“ programai“.

Pasak jo, „Europa kuria puikią DI reguliavimo sistemą, tačiau vien reguliavimu skaičiavimo galios lyderystės nepasieksime“.

Mistral šiandien yra viena iš nedaugelio ryškesnių Europos vilties kibirkščių DI lenktynėse. Ši Prancūzijos bendrovė taiko panašią strategiją kaip ir JAV technologijų gigantai – agresyviai plečia savo fizinę infrastruktūrą.

2025 m. rugsėjį Mistral AI pritraukė 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijų pagal beveik 12 mlrd. eurų įmonės vertinimą. Didžiausia investuotoja tapo Nyderlandų puslaidininkių milžinė ASML, viena pati įnešusi 1,3 mlrd. eurų.

Pasaulio ekonomikos forume Davose praėjusį mėnesį Mistral vadovas patvirtino 1 mlrd. eurų kapitalo išlaidų planą 2026-iesiems.

Vos prieš savaitę bendrovė paskelbė apie dar vieną reikšmingą – 1,2 mlrd. eurų – investiciją į duomenų centro statybas Borlengoje, Švedijoje.

Kartu su Švedijos operatoriumi EcoDataCenter plėtojamas objektas bus kuriamas kaip „suvereni skaičiavimo infrastruktūra“, atitinkanti griežtus ES duomenų apsaugos standartus ir naudojanti gausią žaliosios Švedijos energijos pasiūlą.

Numatoma, kad 2027 m. atidaromas centras užtikrins reikalingą didelio našumo skaičiavimo galią tolesniems Mistral DI modeliams rengti ir diegti.

Šis žingsnis yra itin svarbus bendrovei – tai pirmasis didelis infrastruktūros projektas už Prancūzijos ribų ir kartu vienas iš kertinių Europos duomenų suvereniteto pastangų elementų.

Tuo tarpu JAV technologijų milžinės mėgina nuslopinti Europos reguliuotojų susirūpinimą siūlydamos vadinamuosius „švelnaus suverenumo“ sprendimus. Skirtingose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Portugalijoje, diegiami lokalizuoti debesijos regionai, žadantys duomenų laikymą šalyje.

Vis dėlto kritikai teigia, kad tokios sistemos techniškai išlieka priklausomos nuo JAV motininių bendrovių, todėl Europos pramonė iš esmės tebėra pažeidžiama JAV ekonomikos ir užsienio politikos sprendimų.

2026 metams įsibėgėjus, statymai aiškūs. JAV iš esmės „stato namą“ ir net savo kredito reitingą už DI dominavimą.

Europa, būdama atsargesnė ir labiau suvaržyta kapitalo trūkumo, viliasi, kad tikslingos investicijos ir griežtas reguliavimas leis jai išsikovoti suverenų, nors ir kuklesnį, vaidmenį vis labiau amerikietiškomis technologijomis paremtame pasaulyje.