Jungtinės Karalystės gynybos ministras Alas Carnsas sprendimą nesusitarti dėl JK prisijungimo prie ES SAFE programos pavadino „savidestruktyviu“ Europos saugumo atžvilgiu.
Kalbėdamas Chatham House diskusijoje, Carnsas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra „absoliučiai būtina Europos saugumui“. Todėl, jo teigimu, sprendimas neįsileisti JK į europinį gynybos finansavimo fondą „iš esmės yra šūvis sau į koją, jei kalbame apie galimai iškylančių grėsmių materializavimąsi“.
Derybos tarp Briuselio ir Londono dėl 150 mlrd. eurų vertės ES ginklų finansavimo plano „Security Action for Europe“ žlugo lapkritį, kai šalys įstrigo ginče dėl Jungtinės Karalystės finansinio įnašo dydžio.
Nesant susitarimo, Jungtinė Karalystė vis dar gali dalyvauti bendruose ginkluotės pirkimo projektuose, jei ne daugiau kaip 35 proc. ginkluotės sistemos vertės būtų finansuojama iš šios programos lėšų.
Londonas siekė didesnės finansavimo dalies, kuri būtų ypač naudinga šaliai, turinčiai didelę ir išplėtotą gynybos pramonę.
Taip pat skaitykite:
Ginkluotųjų pajėgų ministras prognozavo: „Pamatysite daugiau darbo šia kryptimi. Manau, matysime gerokai platesnį bendradarbiavimą.“
Premjeras Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė siekį gilinti ES ir JK bendradarbiavimą gynybos finansavimo srityje. Tą patį neseniai akcentavo ir kanclerė Rachel Reeves.
Vis dėlto kol kas neaišku, kokia forma toks bendradarbiavimas galėtų vykti. Europos Komisija iki šiol nedavė ženklų, kad ruoštųsi antrajai SAFE iniciatyvos bangai, o Jungtinės Karalystės iždas išlieka skeptiškas dėl prisijungimo prie pasaulinio gynybos banko perspektyvų.
Londonas šiuo metu spaudžia Briuselį dėl naujų ES viešųjų pirkimų taisyklių, kurios gali paveikti britų gamintojus. Tačiau dar neaišku, ar „Made in Europe“ planas apims ir gynybos sektorių.
