Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą kardinaliai pakeitė Maskvos padėtį pasaulyje – šalis tapo izoliuota Vakaruose ir atsidūrė precedento neturinčio JAV ir Europos Sąjungos sankcijų spaudimo zonoje. Kremliaus planuota „greita pergalė“ žlugo po nesėkmingo puolimo prieš Kyjivą, o Rusija įklimpo į ilgalaikį karą.
Šiame kontekste Kinija palaipsniui tapo pagrindiniu Maskvos partneriu, užpildžiusiu vakuumą po daugelio ankstesnių sąjungininkų pasitraukimo.
Įžanga: tylus, bet lemiamas Pekino vaidmuo
NATO šalys Kiniją vadina „lemiamu veiksniu“, leidžiančiu Rusijai jau kelerius metus tęsti karą. Oficialiai Pekinas skelbia išlaikantis „neutralumą“ ir pabrėžia siekį prisidėti prie taikos, tačiau realybėje stiprina ekonominę ir technologinę paramą Rusijai. Analitikų teigimu, be šios paramos Rusijos karo mašina būtų gerokai silpnesnė.
Diplomatinė priedanga Maskvai
Pekinas viešai tvirtina, kad jo pozicija dėl karo Ukrainoje nesikeičia. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Lių Pengju pareiškė, jog Kinija „nepila alyvos į ugnį“ ir nesiekia pasipelnyti iš konflikto. Anot jo, Pekinas ir toliau esą pasirengęs vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ švelninant humanitarinę padėtį Ukrainoje.
Tačiau politologai atkreipia dėmesį, kad Kinija aktyviai platina Kremliui palankius naratyvus, ypač vadinamojo Globalaus Pietų šalyse. Vieši Si Džinpingo ir Vladimiro Putino artumo demonstravimai tarptautiniuose renginiuose interpretuojami kaip signalas apie formuojamą alternatyvų geopolitinį centrą, metantį iššūkį Vakarų įtakai.
Ekonominė ir technologinė parama
Kinija tapo kertiniu ramsčiu, padedančiu stabilizuoti sankcijomis prispaustą Rusijos ekonomiką. Dvišalė prekyba pasiekė rekordinius mastus: Rusija tiekia Kinijai energijos išteklius su nuolaidomis, o iš Kinijos į Rusiją keliauja technologijos ir dvigubos paskirties komponentai.
Europos Sąjungos vertinimu, Kinija aprūpina iki 80 procentų kritiškai svarbių komponentų, naudojamų Rusijos gynybos pramonėje. Tai apima, be kita ko, variklius ir elektronikos sistemas bepiločiams orlaiviams, kurie naudojami atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad Pekinas faktiškai sukūrė mechanizmą, panašų į „lendlyzą“ Rusijos dronų gamintojams.
„Susidaro įspūdis, kad Kinija atvėrė savotišką ‘lend-lyzą’ Rusijos bepiločių gamintojams, ypač toms sistemoms, kurios valdomos per optinio pluošto linijas ir kurias daug sunkiau neutralizuoti radijo elektroninės kovos priemonėmis“, – teigia ekspertas Jurijus Poita.
Kartu Pekinas sąmoningai vengia tiesioginių ginklų tiekimų, kad išvengtų antrinių JAV sankcijų – priešingai nei, pavyzdžiui, Iranas ar Šiaurės Korėja. Toks modelis leidžia Kinijai išlaikyti „strateginį neapibrėžtumą“: oficialiai pabrėžti taikos siekį, bet tuo pat metu padėti išsaugoti Rusijos karinį potencialą.
Naujas jėgų balansas Rusijos ir Kinijos santykiuose
Karo Ukrainoje fone Rusijos priklausomybė nuo Kinijos smarkiai išaugo. Analitikų nuomone, Pekinas vis labiau veikia kaip „vyresnysis partneris“, o tai keičia istoriškai sudėtingą ir dažnai konkurencinį šių dviejų valstybių santykių modelį.
Manoma, kad Kinija iš pradžių galėjo neįvertinti būsimo karo masto, tačiau vėliau nusprendė remti Maskvą tam, jog neleistų jai patirti pralaimėjimo ir kartu nesustiprintų Vakarų pozicijų.
Kinijos ir Rusijos vadovai reguliariai bendrauja ir viešai deklaruoja siekį dar labiau glaudinti bendradarbiavimą. Maskva savo santykius su Pekinu vadina „svarbiu stabilumo veiksniu“ augančios pasaulinės įtampos sąlygomis.
Didėjantis tiekimų mastas ir apeinamos sankcijos
Skelbiama, kad 2025 metais Kinija gerokai padidino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą ir, tikėtina, dar labiau ją plės 2026-aisiais. Per vienuolika 2025 metų mėnesių Rusija importavo kinų dronų, pristatytų per Tailandą, už 125 mln. JAV dolerių.
Tyrimai taip pat atskleidė, kad 2023–2024 metais Kinijos įmonės perdavė sankcijomis apribotoms Rusijos bendrovėms detalių mažiausiai už 61 mln. JAV dolerių. Šios tiekimo grandinės dažnai slepiamos per tarpininkus trečiosiose šalyse ir formaliai deklaruojamos kaip civilinės paskirties produkcija, nors realiai jos stiprina Rusijos karinius pajėgumus.
Taip Pekinas, formaliai deklaruodamas neutralumą ir paramą „taikiam dialogui“, praktiškai padeda Kremliui tęsti agresiją prieš Ukrainą, o Rusija vis labiau tampa priklausoma nuo Kinijos ekonominės ir technologinės „lašelinės“.
