Kinijos pareigūnai viešai deklaruoja paramą taikos procesui Ukrainoje, tačiau tuo pat metu šalis išlieka vienu svarbiausių Rusijos ekonominių ir technologinių partnerių. Tai kelia rimtą Vakarų susirūpinimą ir verčia abejoti Pekino neutraliteto deklaracijomis.
Kinijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad remia visas pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos, ir pabrėžia derybų būtinybę. Tuo pat metu, nepaisant tokių pareiškimų, Pekinas toliau aktyviai bendradarbiauja su Maskva ekonomikos ir technologijų srityse, o tai kelia didelį nerimą Vakarų šalims.
Reguliaraus spaudos brifingo metu Kinijos URM atstovė spaudai Mao Ning pareiškė, kad Pekino pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nuosekli. Pasak jos, Kinija remia visas taikai skirtas iniciatyvas, o derybos esą yra vienintelis realus kelias konfliktui išspręsti.
Ji taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu situacija aplink karą atvėrė naujų galimybių dialogui, ir konflikto šalys turėtų pasinaudoti šiuo šansu. Mao Ning pridūrė, kad Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ politiniame karo sureguliavime.
Atsakydama į klausimus apie tai, ar Kinija gali turėti naudos iš karo, ji tvirtino, jog Pekino pozicija yra „objektyvi ir teisinga“, o pati šalis neva nesiekia pasipelnyti iš konflikto ir jo neeskaluoja.
Kinija tampa pagrindine rusiškos naftos pirkėja
Nors Pekinas deklaruoja neutralitetą, Kinija ir toliau stiprina ekonominius ryšius su Rusija. Viena svarbiausių sričių – energetika.
Dėl sumažėjusios Indijos paklausos Maskva buvo priversta keisti naftos tiekimo logistiką. Dabar rusiškos naftos rūšis „Urals“ vis dažniau perkraunama į supertanklaivius Raudonojoje jūroje ir iš ten gabenama į Kiniją.
Per pastaruosius mėnesius apie 6,3–6,9 mln. barelių naftos buvo pirmiausia nugabenta mažesniais tanklaiviais per Europos vandenis ir Sueco kanalą, o vėliau perkrauta į didelius supertanklaivius tolesniam transportavimui į Kinijos uostus.
Technologinė parama Rusijai
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Maskva atsidūrė griežtų JAV ir ES sankcijų akivaizdoje. Būtent šiuo laikotarpiu Kinija tapo vienu svarbiausių Rusijos partnerių, padėdama užpildyti vakuumą, atsiradusį pasitraukus daugybei Vakarų įmonių.
NATO šalys ne kartą pabrėžė, kad Kinija yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių Rusijai tęsti karą. Kalbama apie technologijų, įrangos, kritinių komponentų ir žaliavų tiekimą, kuris padeda Maskvai išlaikyti karinį potencialą nepaisant sankcijų.
Oficialiai Pekinas ir toliau tvirtina išlaikantis neutralią poziciją ir pabrėžia, kad nėra konflikto šalis. Kinijos ambasados JAV atstovas spaudai Liou Pengjui yra teigęs, jog Pekinas „nepilsto alyvos į ugnį“ ir nesiekia jokios naudos iš karo.
Stiprėjanti parama ir sankcijų apėjimo schemos
Remiantis „The Japan Times“ duomenimis, 2025 metais Kinija gerokai sustiprino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, tiekdama kritinius komponentus ir mineralus, be kurių Maskva negalėtų tęsti karo. Manoma, kad ši tendencija išliks ir 2026 metais.
Pekinas ignoruoja Europos raginimus siekti realios taikos, o vienu iš pagrindinių tarpininkų, padedančių apeiti sankcijas, tapo Tailandas. Per šią šalį Rusija masiškai importuoja kiniškus dronus ir kitą įrangą.
Skaičiuojama, kad per vienuolika 2025 metų mėnesių Rusija per Tailandą importavo kiniškų dronų už 125 mln. JAV dolerių – tai aštuonis kartus daugiau nei ankstesniais laikotarpiais.
Tokios tendencijos rodo augantį prieštaravimą tarp Kinijos viešų raginimų siekti taikos ir realių veiksmų, kurie faktiškai padeda Kremliui tęsti agresiją prieš Ukrainą.
