Kvantinis kompiuteris įveikė šifravimo raktą – ar „Bitcoin“ saugumas pavojuje?
Nepriklausomas tyrėjas Giancarlo Lelli, pasinaudojęs viešai prieinamu kvantiniu kompiuteriu, išvedė 15 bitų elipsinės kreivės privatų raktą iš viešojo rakto. Postkvantinio saugumo startuolis „Project Eleven“ šį bandymą pavadino didžiausia iki šiol viešai pademonstruota kvantine ataka prieš elipsinės kreivės kriptografiją, nors praktiniams standartams tai dar labai maža apimtis.
Už rezultatą tyrėjui įteikta 1 bitkoino premija, kurios vertė siekia daugiau nei 72 000 eurų. Šis apdovanojimas buvo numatytas „Project Eleven“ programoje „Q-Day Prize“, kuri skatino iki balandžio 5 dienos mėginti „nulaužti“ elipsinės kreivės raktus nuo 1 iki 25 bitų.
Ankstesnė viešai aptarta demonstracija buvo gerokai kuklesnė: 2025 metų rugsėjį inžinierius Steve Tippeconnic kvantine aparatine įranga įveikė 6 bitų elipsinės kreivės raktą. „Project Eleven“ teigimu, 15 bitų rezultatas mastą padidina 512 kartų, nes paieškos erdvė išauga eksponentiškai.
Pasak projekto, Lelli panaudojo Shor algoritmo variantą, skirtą elipsinės kreivės diskrečiojo logaritmo uždaviniui spręsti. Būtent šiuo matematiniu pagrindu remiasi skaitmeninių parašų schemos, kuriomis užtikrinamas tokių tinklų kaip Bitcoin ir Ethereum sandorių autentiškumas.
Vis dėlto praktinė grėsmė kriptovaliutų piniginėms kol kas nėra tiesioginė. Bitcoin naudoja 256 bitų elipsinės kreivės kriptografiją, o nuo 15 bitų iki 256 bitų yra milžiniškas atotrūkis, kurio neįmanoma įveikti vien tokio tipo demonstracijomis.
Tačiau diskusijos apie kvantinių kompiuterių keliamą riziką intensyvėja, nes mažėja teoriškai apskaičiuojami ištekliai, reikalingi panašiems išpuoliams. „Google Research“ publikacijoje nurodyta, kad 256 bitų elipsinės kreivės kriptografijos laužimui teoriškai galėtų pakakti mažiau nei 500 000 fizinių kubitų, o Kalifornijos technologijos instituto ir kvantinių technologijų bendrovės „Oratomic“ aptarimuose minimas dar mažesnis, apie 10 000 fizinių kubitų, dydis.
„Project Eleven“ vadovas Alex Pruden teigė, kad reikalaujami resursai ir praktinio įgyvendinimo barjeras krenta, todėl perėjimą prie postkvantinės kriptografijos reikėtų spartinti. Jo vertinimu, tokios demonstracijos padeda suprasti, kad problema ilgainiui gali tapti inžinerine, o ne fizikos ribų klausimu.
Projektas taip pat atkreipė dėmesį į rizikos zoną grandinėje: esą apie 6,9 milijono bitkoinų yra laikomi piniginėse, kurių viešieji raktai matomi blokų grandinėje. Tokios lėšos teoriškai būtų labiau pažeidžiamos, jei ateityje atsirastų pakankamai galinga kvantinė įranga, galinti praktiškai pritaikyti Shor algoritmą dideliems raktams.
Rinkos dalyviai jau ieško sprendimų. Viešojoje erdvėje aptariami Bitcoin migracijos scenarijai, o kiti tinklai ir įmonės, tarp jų Ethereum, „Tron“, „StarkWare“ ir „Ripple“, yra skelbę planus ar kryptis, susijusias su postkvantinės kriptografijos diegimu.
Kita vertus, dalis analitikų ragina nepervertinti artimiausio laikotarpio rizikos. Investicinių tyrimų bendrovė „Bernstein“ yra pabrėžusi, kad kvantinį skaičiavimą reikėtų vertinti kaip vidutinio ar ilgo laikotarpio atnaujinimų ciklą, o ne kaip neatidėliotiną egzistencinę grėsmę Bitcoin.
„Project Eleven“ investuotojų sąraše minimos „Castle Island Ventures“, „Coinbase Ventures“ ir „Variant“. Bendrovė skelbė, kad 2026 metais pritraukė apie 18 500 000 eurų A serijos investicijų, o jos įvertinimas po investicijos siekė apie 111 000 000 eurų.
