Laidojimo paslaugos Lietuvoje kasmet brangsta, o atsisveikinimas su artimuoju neretai kainuoja 2 tūkst. eurų ar net daugiau.
Ne visos šeimos turi galimybių padengti tokias išlaidas, ypač jei mirtis ištinka netikėtai arba artimieji gyvena užsienyje.
Vis dėlto dalis gyventojų nežino, kad tam tikrais atvejais laidojimą finansuoja savivaldybė. Kyla ir kitas svarbus klausimas – ar artimieji, nesirūpinę laidotuvėmis, vėliau gali pretenduoti į mirusiojo palikimą.
Kada laidotuves organizuoja savivaldybė?
Savivaldybė imasi organizuoti laidojimą tuomet, kai miręs asmuo neturi artimųjų arba jie atsisako pasirūpinti palaikais. Pirmiausia policija ar gydymo įstaiga aiškinasi, ar yra giminių. Jei jų nustatyti nepavyksta arba artimieji oficialiai atsisako laidoti, apie tai informuojama savivaldybė.
Savivaldybės lėšomis paprastai laidojami:
Taip pat skaitykite:
- vieniši asmenys, neturintys artimųjų;
- asmenys, kurių laidoti atsisako giminės;
- nenustatytos tapatybės žmonės, mirę savivaldybės teritorijoje.
Didžiuosiuose miestuose tokiais atvejais dažniausiai pasirenkamas kremavimas ir laidojimas bendroje kapavietėje ar kolumbariume.
Kiek tai kainuoja savivaldybei?
Savivaldybių patiriamos išlaidos skiriasi. Pavyzdžiui, Šiauliuose vieno asmens kremavimas ir laidojimas kainuoja 721,01 euro su PVM. Ši suma nustatyta po viešųjų pirkimų konkurso. Vilniuje kremavimo ir laidojimo paslauga kainuoja apie 410 eurų, o nenustatytos tapatybės asmens laidojimas be kremavimo – apie 458 eurus.
Per metus tokios išlaidos savivaldybėms sudaro dešimtis tūkstančių eurų. Šiauliuose pernai savivaldybės lėšomis palaidota 15 žmonių, tam skirta daugiau nei 10,8 tūkst. eurų. Vilniuje per metus palaidota 61 asmuo, o išlaidos viršijo 25 tūkst. eurų.
Ar atsisakius laidoti netenkama palikimo?
Teisininkų teigimu, laidotuvių organizavimas ir paveldėjimo teisė yra atskiri dalykai. Jei artimieji vėliau nusprendžia priimti palikimą, savivaldybė gali pareikšti kreditorinį reikalavimą ir reikalauti kompensuoti patirtas laidojimo išlaidas.
Tai reiškia, kad įpėdiniai, priėmę turtą, privalėtų padengti savivaldybės išlaidas. Vis dėlto praktikoje tokie reikalavimai pareiškiami ne visada. Dažnai, jei artimieji nesirūpina laidotuvėmis, jie atsisako ir palikimo.
Taip pat skaitykite:
Be to, artimieji, atsiradę po laidojimo, gali savo lėšomis padengti savivaldybės patirtas išlaidas ir perlaidoti palaikus šeimos kapavietėje ar net išvežti juos į užsienį.
Kiek kainuoja laidotuvės privačiai?
Privatūs laidojimo namai nurodo, kad paslaugų paketas Vilniuje ar jo apylinkėse, jau atėmus 592 eurų dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą, gali kainuoti apie 1,2 tūkst. eurų. Bendra suma, įskaitant kūno paruošimą, šarvojimo salę, transportą, duobės kasimą ir kitas paslaugas, neretai siekia apie 1,8 tūkst. eurų.
Kremavimo paslauga Lietuvoje kainuoja maždaug 400–600 eurų, o laidojimas karste prasideda nuo 300 eurų. Galutinė suma už visą procesą dažnai viršija 2 tūkst. eurų, ypač didmiesčiuose.
Savivaldybės sprendimas finansuoti laidojimą skirtas užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliktų nepalaidotas. Tačiau artimiesiems svarbu žinoti, kad pasirinkimas nesirūpinti laidotuvėmis gali turėti finansinių pasekmių, jei vėliau nusprendžiama priimti mirusiojo palikimą.
