Lenkija žengė ryškų žingsnį šeimų politikos srityje. Šalies prezidentas Karolis Nawrockis praėjusių metų pabaigoje pasirašė įstatymą, įvedantį nulinį gyventojų pajamų mokestį tėvams, auginantiems bent du vaikus.

Ši reforma iš karto sukėlė diskusijų bangą ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir platesniame Europos kontekste. Pagal naująją tvarką, šeimos, kurių metinės pajamos neviršija 140 000 zlotų, tai yra apie 32 973 eurų, bus atleistos nuo pajamų mokesčio. Lengvata taikoma ne tik biologiniams tėvams, bet ir teisėtiems bei laikiniems globėjams.

Tokiu būdu siekiama stiprinti finansinį saugumą ir paskatinti šeimų apsisprendimą auginti daugiau vaikų. Lenkijos prezidentūra skaičiuoja, kad vidutinė šeima dėl šios lengvatos galėtų gauti apie 1 000 zlotų, arba maždaug 235 eurus, didesnes mėnesines pajamas.

Tai reikšminga suma, galinti turėti įtakos kasdienėms išlaidoms, santaupoms ar būsto paskolos įmokoms.

Kada bus matomas realus poveikis?

Nors įstatymas jau pasirašytas, realus finansinis efektas bus matomas tik 2026 metų mokesčių deklaracijose, kurios bus teikiamos 2027 metų pradžioje. Tai reiškia, kad šeimos dar turės palaukti, kol pajus pilną reformos naudą.

Reformos tikslai formuluojami ambicingai – sumažinti šeimų mokesčių naštą, padidinti disponuojamąsias pajamas, skatinti vartojimą ir profesinį aktyvumą. Kitaip tariant, tai ne tik socialinė, bet ir ekonominė priemonė.

Lenkija šį sprendimą priėmė tuo metu, kai susiduria su vis ryškesnėmis demografinėmis problemomis. Gimstamumas mažėja, visuomenė sensta, o darbo rinkoje ilgainiui gali pritrūkti dirbančiųjų.

Ar mokesčių lengvata gali pakeisti demografines tendencijas?

Šis žingsnis dera su platesnėmis Europos diskusijomis apie senstančią populiaciją. Skirtingos šalys ieško būdų, kaip paskatinti gimstamumą – siūlo pinigines išmokas, mokesčių lengvatas, ilgesnes tėvystės atostogas ar subsidijuojamą būstą jaunoms šeimoms.

Lenkija aiškiai pasirenka fiskalinę politiką kaip tiesioginę priemonę daryti įtaką demografiniams procesams. Rėmėjai teigia, kad didesnės disponuojamosios pajamos suteiks šeimoms daugiau saugumo ir paskatins apsisprendimą turėti daugiau vaikų.

Tačiau kritikai kelia klausimą dėl ilgalaikio biudžeto tvarumo. Ar valstybė galės išlaikyti tokias lengvatas, jei jos reikšmingai sumažins surenkamas pajamas? Taip pat abejojama, ar vien tik mokesčių lengvata gali pakeisti giliai įsišaknijusias socialines ir ekonomines tendencijas, tokias kaip aukštos būsto kainos, karjeros prioritetai ar migracija.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvoje diskusijos apie šeimų skatinimą taip pat nesibaigia. Prezidentas Gitanas Nausėda yra užsiminęs apie galimybę vidutiniu laikotarpiu svarstyti gyventojų pajamų mokesčio nemokėjimą iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pasak šalies vadovo, tokio sprendimo neįmanoma įgyvendinti per vienerius metus, tačiau svarbu turėti aiškią kryptį ir kompleksinę šeimų politiką. Jis pabrėžia, kad vien tik neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ar atskira mokesčių lengvata demografinių problemų neišspręs.

Anot prezidento, būtina derinti skirtingas priemones – apsirūpinimo būstu strategiją, regionų stiprinimą, mokesčių lengvatas ir palankesnes sąlygas kurti šeimas ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose. Tik kompleksiškas požiūris gali duoti ilgalaikį rezultatą.

Finansinė paskata ar platesnė strategija?

Lenkijos sprendimas rodo, kad mokesčių politika gali būti naudojama kaip aktyvus socialinės politikos įrankis. Nulinis GPM tėvams su dviem ir daugiau vaikų siunčia aiškią žinutę – valstybė nori finansiškai palaikyti šeimas.

Vis dėlto klausimas išlieka atviras: ar finansinė paskata yra pakankama, kad pakeistų šeimų planavimo sprendimus? Demografija priklauso nuo daugelio veiksnių – darbo rinkos stabilumo, būsto prieinamumo, švietimo sistemos, socialinės infrastruktūros.

Lenkija pasirinko ryškų fiskalinį sprendimą. Lietuva kol kas kalba apie galimybes ir etapinius pokyčius. Tačiau abiejų šalių diskusijose atsikartoja ta pati mintis – be kryptingos ir nuoseklios politikos demografiniai iššūkiai savaime neišsispręs.

Artimiausi metai parodys, ar Lenkijos eksperimentas taps pavyzdžiu kitoms valstybėms, ar tik dar viena priemone, kurios poveikis bus labiau simbolinis nei struktūrinis.