Artėjant plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, Kremlius suaktyvino propagandinę kampaniją, kuria siekiama pademonstruoti tariamą šalies karinės vadovybės nepažeidžiamumą ir pasirengimą ilgalaikiam karui. Vienas pagrindinių šios kampanijos elementų – viešai rodomi požeminiai vadaviečių bunkeriai ir tunelių sistema.

Rusijos propagandinė žiniasklaida, rengdama siužetus apie neva neįveikiamus karinius objektus, paviešino kadrus iš požeminio komandinio punkto. Jis pristatomas kaip itin apsaugotas, galintis atlaikyti masyvius smūgius. Šis siužetas pasirodė būtent prieš invazijos metines, akivaizdžiai siekiant pademonstruoti Rusijos vadovybės nusiteikimą tęsti agresiją.

Reportaže daug dėmesio skiriama vadinamajam tuneliui „Rytai“. Teigiama, kad jo statyba pradėta dar 1969 metais, pasitelkiant metro linijų statyboje naudojamas technologijas. Anot siužeto autorių, buvo iškasta kilometrai požeminių galerijų, o pats objektas esą papildomai pagilintas, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas.

Propagandiniame siužete pabrėžiama, kad tuneliais galima judėti automobiliais, tokiais kaip UAZ, o pagal matmenis juose „lengvai pravažiuotų net tankai“. Teigiama, jog virš tunelių įrengtas kelių metrų storio apsauginis sluoksnis: betoninės plokštės, medinės perdangos ir žemių sankasa. Visa ši konstrukcija pristatoma kaip galinti atlaikyti tankų smūgius ir aviacines bombas.

Siužeto autoriai šį objektą vadina „požeminio komandinio punkto širdimi“ – čia įrengtas situacijų centras. Kadrų iš vidaus metu matyti monitoriai, į kuriuos realiu laiku perduodamas vaizdas iš žvalgybinių ir smogiamųjų dronų. Taip bandoma pademonstruoti modernias ryšio ir valdymo sistemas, kuriomis, anot propagandos skleidėjų, disponuoja Rusijos kariuomenės vadovybė.

Kremlius demonstruoja pasiryžimą tęsti karą

Tokio pobūdžio medžiagos pasirodymas būtent prieš invazijos į Ukrainą metines aiškiai interpretuotinas kaip politinis ir simbolinis signalas. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ne tik nerodo jokio pasirengimo užbaigti karą, bet, priešingai, savo politiniais pareiškimais ir vizualine propaganda akcentuoja pasirengimą jį tęsti.

Akcentas į tariamai itin apsaugotus bunkerius ir kovinių veiksmų valdymo sistemas turi kurti įvaizdį, kad Rusijos karinė mašina yra ištverminga, apsaugota ir pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai. Taip siekiama ne tik mobilizuoti vidaus auditoriją, bet ir pademonstruoti Vakarams, esą Kremlius neketina nusileisti.

Tačiau reali padėtis fronte šią propagandinę viziją iš esmės griauna. Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą yra milžiniški. Remiantis atnaujintais duomenimis, iki vasario mėnesio Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 1 258 890 Rusijos karių. Vien per parą nuo vasario 20 iki 21 dienos buvo likviduota dar apie 1010 okupantų. Be gyvosios jėgos nuostolių, Rusija prarado ir didžiulį kiekį karinės technikos – tankų, šarvuočių, artilerijos sistemų, aviacijos ir dronų.

Šis kontrastas tarp propagandinio vaizdinio apie „neįveikiamus“ bunkerius ir katastrofiškų nuostolių mūšio lauke atskleidžia pagrindinį Kremliaus siekį: paslėpti Rusijos karinę ir politinę silpnybę po tariamo technologinio pranašumo ir nepalaužiamo pasirengimo tęsti karą šydu.