Ši žiema jau vadinama kruviniausiu slidinėjimo sezonu Europos istorijoje – kalnuose fiksuojamas rekordiškai didelis lavinų aukų skaičius. Ekspertai aiškina, kad tokią situaciją lėmė itin pavojingas ir retas sniego bei oro sąlygų derinys, sutapęs su sparčiai augančiu slidinėjimo už trasų ribų populiarumu.
Šią žiemą Europoje užfiksuotas mirtiniausias kalnų slidinėjimo sezonas per visą stebėjimų laikotarpį. Vien per pirmąsias 2026 metų savaites lavinos nusinešė 86 žmonių gyvybes – tai rekordinis rodiklis žemynui.
Daugiausia tragedijų įvyko Prancūzijoje, kur žuvo 25 žmonės. Italijoje lavinos pareikalavo 21 aukos, Austrijoje – 14, Šveicarijoje – 9, Ispanijoje – 8 gyvybių. Mirtini atvejai taip pat fiksuoti Slovakijoje, Slovėnijoje ir Andoroje. Lavinos kilo Alpėse, Pirėnų ir Karpatų kalnuose, taip pat Siera Nevadoje JAV.
Europos lavinų perspėjimo tarnybos duomenimis, vidutiniškai per metus Europoje dėl lavinų žūsta apie 100 žmonių. Tačiau vien per pirmąsias šešias šių metų savaites žuvo jau 77 asmenys, o vėliau aukų skaičius išaugo iki 86.
Unikalios oro sąlygos ir „cukraus sniegas“
Specialistai tokį staigų žūčių šuolį aiškina išskirtiniu oro sąlygų deriniu. Žiema prasidėjo sausu oru, susiformavo plonas sniego sluoksnis. Po to staiga smarkiai atšalo. Dėl didelių temperatūros svyravimų sniege susidarė vadinamasis ilgalaikis silpnas sluoksnis – puri, prastai susijungusių kristalų struktūra, dar vadinama „cukraus sniegu“.
Vėlesni gausūs snygiai užklojo šį nestabilų pagrindą nauju, storesniu sniego sluoksniu. Taip susiformavo pavojinga „plokštė“ – masyvus sniego sluoksnis, gulintis ant silpno pagrindo. Esant tokioms sąlygoms, net ir nedidelis už trasos slidinėjančio žmogaus judesys gali išprovokuoti nuošliaužą. Pilnavertė lavina gali turėti iki milijono tonų sniego ir įsibėgėti iki 320 km/val. greičio.
Freeridas ir augantis pavojus
Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu didžiausia rizika siejama būtent su slidinėjimu už paruoštų trasų ribų. Nuo pandemijos pradžios susidomėjimas freeride’u smarkiai išaugo: specializuotos įrangos gamintojai 2022–2023 m. fiksavo apie 13 proc. pardavimų augimą. Būtent tokiose, oficialiai neparuoštose zonose, įvyksta dauguma mirtinų nelaimių.
Doktoras Nicolas Eckert pažymi, kad pavojus tiesiogiai priklauso nuo žmonių, pasirinkusių slidinėti už trasų, skaičiaus ir nuo to, ar jie sugeba įvertinti bei kontroliuoti riziką. Kuo daugiau tokių slidininkų, tuo didesnė bendroji grėsmė.
Tuo pat metu ši mirtinų atvejų banga prieštarauja ankstesnei tendencijai. Nors freeridas pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo, per pastarąjį dešimtmetį mirtinų lavinų Europoje apskritai mažėjo.
Pasak eksperto, tai lėmė pažangios lavinų perspėjimo sistemos, aktyvesnis apsauginės įrangos – transiverių, oro pagalvių, zondų, kastuvų – naudojimas ir stabilesnės sniego sąlygos ankstesniais sezonais.
Tačiau šių metų išskirtinės oro sąlygos pavojų padarė tokį didelį, kad net ir labai gerai pasirengę slidininkai atsiduria mirtinai pavojinguose nusileidimuose.
Mažiau lavinų, bet didesnė rizika žmonėms
Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad dėl klimato kaitos bendras lavinų skaičius Europoje po truputį mažėja – vidutiniškai apie 6 proc. kas dešimtmetį nuo 1958 iki 2023 metų. Prognozuojama, kad iki 2100 metų jų gali būti apie 30 proc. mažiau nei 1990-aisiais. Tačiau virš 3000 metrų aukščio lavinos, priešingai, gali dažnėti dėl ekstremalesnių orų reiškinių.
Mokslininkai pabrėžia skirtumą tarp „lavinų pavojaus“ ir „lavinų rizikos“. Net jei natūralių nuošliaužų skaičius šiek tiek mažėja, rizika žmonėms gali augti, nes vis daugiau slidininkų renkasi aukštikalnes ir sudėtingas nusileidimo vietas, kurias veikia nenuspėjamos oro sąlygos.
Tragedija JAV Siera Nevadoje
JAV, Kalifornijos Siera Nevados kalnuose, nusirito didžiausia per 45 metus ten užfiksuota sniego lavina pagal aukų skaičių.
Milžiniška, maždaug futbolo aikštės dydžio sniego masė atitrūko nuo šlaito ir užklojo 15 ekstremalaus slidinėjimo mėgėjų grupę, tarp kurių buvo ir profesionalūs kalnų gidai. Per šią tragediją žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
