Finansinę pagalvę dažnai apibūdiname kaip tam tikrą pinigų sumą, skirtą netikėtoms gyvenimo situacijoms, tokioms kaip ligai, darbo praradimui, būsto remontui ar nenumatytiems šeimos išlaidų šuoliams.

Tai yra lyg asmeninė apsaugos sistema, padedanti išlaikyti stabilumą ir neprarasti kontrolės, kai pajamos trumpam sustoja arba išlaidos neplanuotai išauga. Tokia pagalvė leidžia jaustis saugiau ir suteikia galimybę nepriimti skubotų sprendimų, pavyzdžiui, imti paskolą nepalankiomis sąlygomis ar bet kokiu būdu ieškoti papildomų pajamų.

Vis dar nemažai žmonių Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos, neplanuodami finansinių rezervų. Tačiau pandemija, ekonominės krizės, geopolitinis nestabilumas ir net asmeniniai gyvenimo iššūkiai, tokie kaip liga ar netikėtas išlaidų augimas, parodė, kad be atidėto rezervo – rizikuojama likti be apsaugos.

Finansinė pagalvė tampa ne privilegija, o būtinybe. Tai yra tarsi savarankiška draudimo forma, kurią valdome patys. Daugelis žmonių klausia, kiek iš tikrųjų reikia turėti šone atidėtų lėšų, kad tai būtų laikoma tinkama finansine pagalve?

Skaičius priklauso nuo daugelio asmeninių veiksnių, tačiau yra keli plačiai taikomi principai, kurie padeda susiformuoti aiškų vaizdą. Toliau aptarsime, kaip įvertinti savo individualų poreikį ir nuo ko pradėti.

Klasikinė taisyklė: 3–6 mėnesių išlaidos

Pats populiariausias ir dažniausiai finansų ekspertų rekomenduojamas orientyras – finansinė pagalvė turėtų būti lygi 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumai. Tai reiškia, kad žmogus turėtų būti pajėgus išgyventi 3–6 mėnesius be pajamų, tik naudodamas sukauptas santaupas.

Tačiau čia svarbus niuansas – ne pajamų, o būtinųjų išlaidų suma. Tai reiškia, kad skaičiuoti reikia ne tai, kiek per mėnesį uždirbate, o kiek tikrai būtina išleisti – būsto nuoma arba paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas, būtinos paslaugos, vaistai, vaikų poreikiai.

Pavyzdžiui, jei jūsų būtinieji mėnesio poreikiai sudaro 1 000 eurų, tuomet finansinė pagalvė turėtų siekti bent 3 000 – 6 000 eurų. Žinoma, kiekvieno žmogaus ar šeimos situacija yra skirtinga, vienam užtenka 800 eurų, kitam reikia 2 000 ar daugiau, priklausomai nuo gyvenimo būdo, turimų įsipareigojimų ir šeimos dydžio.

Ši suma leidžia ne tik išgyventi praradus pajamas, bet ir nepriimti impulsyvių sprendimų. Tarkime, netekus darbo, žmogus su finansine pagalve gali ramiai ieškoti tinkamos pozicijos, o ne pulti griebtis pirmo pasitaikiusio darbo tik dėl to, kad reikalingi pinigai.

Veiksniai, turintys įtakos pagalvės dydžiui

Nors 3–6 mėnesių taisyklė yra geras startinis taškas, svarbu įvertinti ir kitus asmeninius aspektus. Vieni pagrindinių veiksnių yra: darbo stabilumas, pajamų šaltinių skaičius, šeimos sudėtis, sveikatos būklė, turimi kreditai ir kiti finansiniai įsipareigojimai.

Žmonės, dirbantys laisvai samdomais specialistais ar turintys verslą, kuriame pajamos svyruoja, turėtų kaupti didesnę pagalvę, net iki 12 mėnesių išlaidų.

Taip pat svarbu įvertinti ir papildomus veiksnius: ar turite sveikatos draudimą, ar gyvenate nuosavame būste, ar turite vaikų ar kitų asmenų, kuriuos išlaikote. Kuo daugiau finansinių atsakomybių, tuo didesnės rizikos, vadinasi, reikalinga solidesnė apsauga.

Jeigu gyvenate vienas ir neturite priklausomų asmenų, be to, turite stabilų darbą valstybinėje įstaigoje – tikėtina, kad jums pakaks mažesnės pagalvės. Tačiau šeimai su vaikais, paskola būstui ir abiem dirbančiais tėvais privačiame sektoriuje – rizikų daugiau, todėl ir rezervas turi būti atitinkamas.

Kaip pradėti kaupti finansinę pagalvę?

Daugelis žmonių atidėliodami kaupimą sako: „Kai uždirbsiu daugiau – tada pradėsiu taupyti“. Tačiau realybė tokia, kad pajamos linkusios „suvartoti“ save pačios. Kitaip tariant, kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau išleidžiame. Todėl svarbu pradėti nuo bet kokios sumos, net jei tai 10 ar 20 eurų per savaitę.

Finansų ekspertai rekomenduoja taikyti principą „pirmiausia sau“. Vos gavus pajamas, bent 10 proc. reikėtų skirti kaupimui – į atskirą sąskaitą ar net terminuotą indėlį. Svarbiausia yra atskirti šiuos pinigus nuo kasdienių išlaidų ir neturėti jiems lengvos prieigos.

Jeigu turite skolų ar paskolų – tai nėra priežastis atsisakyti pagalvės kaupimo. Net ir minimali, bet nuolat kaupiama suma laikui bėgant duoda efektą. O finansinė pagalvė – tai ne tik pinigai banko sąskaitoje, bet ir emocinis saugumas, kuris leidžia jaustis ramiai net nepalankiausiomis aplinkybėmis.

Finansinė pagalvė nėra tik dar vienas finansinis tikslas – tai pamatas visai asmeninei gerovei. Ji suteikia lankstumo, laiko ir ramybės netikėtose situacijose, leidžia atsitiesti be panikos, o svarbiausia, kad tai suteikia nepriklausomybę nuo išorinių aplinkybių.

Nors kiekvieno poreikiai skirtingi, vienas dalykas aiškus – finansinę pagalvę turėti verta visiems. Ir kuo anksčiau pradedate ją kaupti, tuo greičiau pasiekiate saugumo jausmą, kurio pinigais išmatuoti neįmanoma.