Ketvirtadienį paskelbta laikinoji nutartis užkirto kelią Vidaus saugumo tarnybai (BfV) vartoti etiketę, kurią ši buvo priskyrusi AfD 2025 m. gegužę. Nors tai – daugiausia simbolinis sprendimas, jis gerokai apsunkino partijos pastangas plėsti savo patrauklumą šalies viduje ir gerinti reputaciją užsienyje.

AfD lyderis Tino Chrupalla tai pavadino „puikia diena demokratijai“, o bendra­pirmininkė Alice Weidel socialiniame tinkle X rašė, kad sprendimas „netiesiogiai sustabdė cenzūros fanatikus“.

Weidel šią nutartį pateikia kaip įrodymą, jog partija buvo neteisingai stigmatizuota, ir dabar bando pasinaudoti teismo įsikišimu, kad sustiprintų AfD įvaizdžio pertvarką.

Nuosaikėjimo vaizdas po metų radikalėjimo

AfD nuo pat įkūrimo 2013 m. nuosekliai slinko vis toliau į dešinę. Iš pradžių kaip euroskeptiška politinė jėga susiformavusi partija vis labiau rėmėsi radikalizuota baze, mobilizuojama daugiausia migracijos klausimu.

Pastaruoju metu Weidel mėgina švelninti retoriką ir padaryti partiją priimtinesnę pagrindiniams konservatyviems rinkėjams.

Šiuo metu AfD vadovybė inicijuoja jaunimo organizacijos valdybos nario Kevino Dorow pašalinimą iš partijos dėl pasisakymų, kurie „akivaizdžiai rodė artumą nacionalsocializmui“. Tokie žingsniai pristatomi kaip įrodymas, kad AfD bando atsiriboti nuo atvirai radikalių veikėjų.

Grėsmė „apsauginei sienai“ tarp konservatorių ir kraštutinės dešinės

Ši strategija gali tapti išbandymu jau seniai galiojančiai „apsauginei sienai“, skiriančiai kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamą centro dešinės bloką nuo bendradarbiavimo su kraštutine dešine. Iki šiol krikščionys demokratai ryžtingai atmetė bet kokias koalicijas su AfD, tačiau stiprėjant pastarosios pozicijoms kai kuriose žemėse spaudimas šiai linijai gali didėti.

Geras partijos rezultatas artėjančiuose rinkimuose Badeno-Viurtembergo žemėje galėtų būti ženklas, kad nuosaikėjimo taktika duoda vaisių. Istoriškai AfD šiame pietvakarių regione sekėsi prastai, tačiau šiuo metu ji apklausose yra trečioje vietoje su 19 procentų rinkėjų palaikymu – tai gerokai daugiau nei 9 procentai, gauti prieš penkerius metus.

Partija stiprina pozicijas ir Berlyne, kur neseniai atlikta apklausa pirmą kartą parodė AfD antroje vietoje mieste–žemėje su 17 procentų balsų. Vis dėlto ji tik nežymiai lenkia arba yra panašiame lygyje su trimis kairiosiomis partijomis, taip pat besivaržančiomis prieš rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose.

Teisinė kova dar tik įsibėgėja

Nors AfD šalies viduje pristato nutartį kaip didžiulį laimėjimą, teisinis procesas toli gražu nesibaigė. Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas penktadienį pabrėžė, kad AfD „išlieka įtariamuoju atveju“ – tai reiškia, jog Vokietijos vidaus žvalgyba tebeturi teisę stebėti partiją. Jis taip pat priminė, kad pagrindinis bylos nagrinėjimas dar tik priešakyje.

Gali prireikti dar kelerių metų, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.