Rusijos karo prieš Ukrainą fone vis daugiau Europos valstybių iš naujo vertina savo civilinės saugos ir gynybos sistemas. Slovakija – ne išimtis: nors oficialiai teigiama, kad tiesioginės grėsmės iš Rusijos nematyti, šalyje tyliai, bet kryptingai modernizuojami šaltojo karo laikų branduoliniai ir civiliniai bunkeriai.
Šalies valdžia ėmėsi atnaujinti dar šaltojo karo metais pastatytas branduolines ir civilines slėptuves. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į išaugusius saugumo iššūkius dėl karo Ukrainoje. Tuo pat metu ministras pirmininkas Robertas Fico viešai pabrėžia, kad „jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos Slovakijai nėra“.
Infrastruktūros atnaujinimo darbai jau vyksta. Pavyzdžiui, Nitros mieste palaipsniui tvarkomos senos apsauginės slėptuvės – siekiama jas pritaikyti patogesniam naudojimui ir padidinti jose esančių vietų skaičių. Nacionaliniu lygiu deklaruojamas tikslas – padvigubinti tokių objektų talpą.
Civilinės saugos sistemos stiprinimas
Nors Slovakija nepatyrė tiesioginių atakų, kaip kai kurios kitos regiono šalys, vyriausybė nusprendė stiprinti civilinės saugos sistemą. Pats R. Fico ne kartą yra sakęs, kad slovakams „nereikia nerimauti dėl Rusijos“, tačiau kartu žada toliau stiprinti gynybinius mechanizmus.
Nuo 2022 metų vietos valdžia kasmet suremontuoja maždaug 17 slėptuvių. Vis dėlto šių metų finansavimas – apie 40 tūkst. eurų – yra gerokai mažesnis nei realūs poreikiai. Dauguma slėptuvių tebėra technologiškai pasenusios: prasta ventiliacija, nusidėvėję elektros tinklai ir vandentiekis neleidžia joms atitikti šiuolaikinių apsaugos standartų, ypač kalbant apie apsaugą nuo cheminių ir biologinių grėsmių.
„Anksčiau tai nebuvo prioritetas. Tačiau prasidėjus konfliktui kilo lengva panika, ir žmonės pradėjo galvoti, ką jie darys, jei karas ateis į Slovakiją“, – sako miesto savivaldybės atstovas spaudai Tomašas Holubekas.
1 500 slėptuvių ir tikslas – apsaugoti bent trečdalį gyventojų
Šalyje yra apie 1 500 apsauginių objektų, kuriuose iš viso gali tilpti maždaug 250 tūkst. žmonių. Maždaug ketvirtadalis šių slėptuvių įrengta Bratislavoje. Po komunistinio režimo žlugimo dalis objektų atiteko savivaldybėms ar privatiems savininkams: kai kurie panaudoti komerciniais ar kultūriniais tikslais, kiti – apleisti.
„Niekas nežinojo, ar jie kada nors vėl bus naudojami… Tai atrodė kaip beprasmė investicija“, – pripažįsta Tomašas Sliakanas, grupės, prižiūrinčios slėptuvių būklę, vadovas.
Naujoje saugumo strategijoje vyriausybė numato dvigubai padidinti bendrą slėptuvių talpą, kad iki 2040 metų bent 30 % šalies gyventojų turėtų prie jų prieigą. Neatmetama galimybė pasitelkti ir Europos Sąjungos finansavimą. Tačiau politinė įtampa ir biudžeto sunkumai gali lemti, kad gynybos išlaidos bus sumažintos žemiau rekomenduojamų 2 % BVP.
Augantis susidomėjimas privačiomis slėptuvėmis
Valstybei skiriant ribotus finansus, sparčiai auga susidomėjimas privačiomis slėptuvėmis. Nuo 2022 metų tokių objektų paklausa kasmet išauga maždaug 75 %. Vis dėlto privatūs bunkeriai nėra privalomai registruojami, todėl tikslaus jų skaičiaus nustatyti neįmanoma.
Nepaisant valdžios veiksmų, dalis Nitros gyventojų pripažįsta nežinantys, kur yra artimiausios slėptuvės. Jie situaciją vertina kaip nepakankamai grėsmingą, kad specialiai domėtųsi tokia informacija.
Lenkija ir Vokietija taip pat prisitaiko prie karo realybės
Lenkija taip pat pereina prie karo laikų logikos: Varšuva traukiasi iš Otavos konvencijos ir ruošiasi minų bei kitos ginkluotės gamybai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komisijos pirmininko pavaduotoja Joana Kliuzyk-Rostkovska atkreipė dėmesį, kad karo pradžioje ukrainiečiai pasienyje su Rusija panaudojo beveik tris milijonus pėstininkų minų, taip reikšmingai sulėtindami okupantų judėjimą.
Pasak jos, tapo akivaizdu, kad bet kokio konflikto atveju pėstininkų minos vis tiek būtų atsiradusios ir Lenkijos teritorijoje – klausimas tik tas, ar tai būtų buvusios rusiškos, ar pačios Lenkijos gamybos minos.
Vokietijoje galimo karo su Rusija scenarijus nebelaikomas labai tolimu. Šalis skubiai persiginkluoja, įsigyja „kamikadzės“ tipo dronus ir koreguoja įstatymus taip, kad jie atitiktų karo meto poreikius. Vokietijos karinis vadovavimas perspėja: konfliktas su Rusija gali prasidėti jau po 2–3 metų, o Vokietija turės atlikti pagrindinio NATO logistikos centro vaidmenį galimos agresijos atveju.
Vyriausybė patvirtino įstatymą, kuriuo atkuriami visuotinio pasipriešinimo elementai, supaprastinamos pirkimų procedūros karinėms ir civilinėms reikmėms bei numatoma galimybė grėsmės atveju rekvizuoti civilinį transportą.
