„Jos kabinetas atrodė tarsi scena iš serialo „Black Mirror“, – prisimena jauna pareigūnė pirmąjį vizitą pas moterį, kuri dabar vadovauja Jungtinės Karalystės valstybės tarnybai.

Kur tik ji pažvelgdavo į senąjį Antonios Romeo kabinetą Tarptautinės prekybos departamente, visur šypsojosi Romeo veidas. „Sienos buvo nukabinėtos jos nuotraukomis su garsiais žmonėmis, tarp jų – futbolininku Davidu Beckhamu“, – pasakojo pareigūnė. – „Negalėjau susikaupti per susitikimą, nes vis žiūrėjau į sieną ir galvojau: „ar ten Imelda Staunton?““

Toks savireklamos demonstravimas gal ir nederėtų su jautria Didžiosios Britanijos reputacija, tačiau ypač bado akis santūrumu ir tariamu kuklumu garsėjančioje valstybės tarnyboje, kuri kadaise buvo pašiep­ta televizijos seriale „Yes Minister“.

Vis dėlto Romeo, kurią ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį paskyrė pirmąja moterimi Ministrų kabineto sekretore ir Jungtinės Karalystės valstybės tarnybos vadove, nėra tipinė karjeros tarnautoja. Būtent dėl to Starmeris ir nori matyti ją šiame poste.

51‑erių Romeo valstybės tarnyboje dirba nuo dvidešimtųjų vidurio, tačiau, stebėtojų nuomone, ji labiau primena privačiojo sektoriaus generalinę direktorę nei tradicinę valdininkę. Ji – žinoma intrigų meistrė ir aktyvi ryšių mezgėja, niekada neslėpusi savo ambicijų. Daugelio akimis, ji – visiška Chriso Wormaldo priešingybė. Pastarąjį Starmeris neseniai, lydėdamas dosniu išeitiniu, privertė pasitraukti po to, kai leiboristų patarėjai jį apibūdino kaip lėtą biurokratą.

Vos pasirodžius žiniai apie paskyrimą, Whitehalle kilo nuožmi informacinė kova. Iš naujo prisimintos patyčių („bullying“) kaltinimų istorijos iš laikų, kai prieš devynerius metus Romeo dirbo diplomate Niujorke. Tuometinis tyrimas nustatė, kad „nėra pagrindo kaltinimams“, tačiau Starmeris dabar kritikuojamas dėl menko atidumo skiriant kai kuriuos kitus pareigūnus. Buvę kolegos nuolat priekaištauja Romeo dėl išpūstos savivertės – esą ji prašiusi darbuotojų iškabinti rėmintuose rėmeliuose „Vogue“ ir „New Yorker“ publikacijas apie ją Niujorko rezidencijos vonios kambaryje, o jos stilių apibūdina kaip agresyvų, „visomis priemonėmis“ siekiantį priversti sistemą judėti.

Šiam pasakojimui kalbintiems 30 dabartinių ir buvusių politikų, politinių patarėjų ir valstybės tarnautojų, kurie vienu ar kitu lygiu yra dirbę su Romeo, dauguma sutiko kalbėti tik anonimiškai. Dalies jų nuomonė buvo aiškiai neigiama, tačiau kiti aršiai gynė Romeo ir kritiką (neretai sklindančią iš moterų) vertino kaip mizoginiją.

Net ir atkakliausi jos oponentai pripažįsta, kad Romeo pasižymi nepaprasta energija ir geba išjudinti Whitehallą iš komforto zonos. Praėjus beveik metams po to, kai Starmeris pažadėjo „perlaužti“ valstybės aparatą, jo komanda viliasi, kad būtent Romeo bus ta, kuri tai įgyvendins.

Ne tipinė valstybės tarnautoja

Iš dalies Romeo karjeros kelias atrodo gana įprastas. Londone gimusi ji mokėsi privačioje, mokamoje Westminsterio mokykloje, vėliau studijavo filosofiją, politiką ir ekonomiką Oksfordo universitete. Tuo pačiu metu ten studijavo ir Liz Truss, vėliau tapusi trumpiausiai pareigas ėjusia Jungtinės Karalystės premjere, bei ilgametis konservatorių strategas Sheridanas Westlake’as.

Skirtingai nei dauguma bendramokslių, Romeo į mokyklą važinėdavo metro, o namų darbus dažnai ruošdavo laboratorijoje, kur pilnu etatu dirbo jos mama – biochemijos profesorė. Tėvai nuo mažens akcentavo lyčių lygybę: kai Romeo priklausė „Brownie“ (britų skaučių jaunučių) organizacijai, tėvas neleido jai siekti „namų tvarkytojos“ ženklelio, kurį gaunant reikėjo šluoti ir virti arbatą.

Romeo mėgsta „SoulCycle“ treniruotes, slidinėjimą, žaidimų teoriją ir, kaip ir Starmeris, palaiko „Arsenal“ futbolo klubą. Trumpai padirbėjusi vadybos konsultacijų įmonėje „Oliver Wyman“, kur iki šiol dirba jos vyras Johnas, ji 2000 m. įsidarbino valstybės tarnyboje. Jai į akis krito skelbimas mėgstamiausiame jos leidinyje „The Economist“, kuriame ieškota ekonomisto Lordo Kanclerio departamente.

Viena pirmųjų jos pareigų buvo privataus sekretoriaus darbas leiboristų lordui Charlesui Falconeriui, kuris 2000‑ųjų viduryje ėjo teisingumo sekretoriaus pareigas. „Tai buvo labai sudėtingų ir plataus masto konstitucinių bei organizacinių reformų laikotarpis“, – pasakojo Falconeris. – „Ji drąsiai vedė tas reformas, kovodama su visomis sistemos dalimis, kad būtų pasiekta rezultatų. Ji stojo prieš 10‑ąjį numerį (premjero kanceliariją) ir visą įsitvirtinusią valstybės tarnybos struktūrą.

„Jei norite pokyčių, ji – žmogus, kurį verta turėti šalia. Ji be gailesčio priima visus smūgius, pateikia jums teisingus patarimus ir šimtu procentų įgyvendina sprendimus. Man visiška paslaptis, kodėl ji nebuvo paskirta prieš 14 mėnesių.“

Vėliau Romeo nuosekliai kilo karjeros laiptais. Ją globojo buvęs kabineto sekretorius Jeremy Heywoodas, kurį ji po jo mirties 2018 m. vadino „įkvėpimo šaltiniu“. 2016 m., persikėlusi su šeima į Niujorką, ji gavo Jungtinės Karalystės generalinės konsulės šiame mieste pareigas.

Čia, dirbdama diplomatinį darbą ir reklamuodama Britaniją užsienyje, Romeo pradėjo kurti tokį asmeninį prekės ženklą, nuo kurio tradicinis valdininkas būtų tik susigūžęs. Ji sukinėjosi aukštuomenės vakarėliuose generalinio konsulo rezidencijoje Manhatano centre, kur svečiai ir pagerbiamos žvaigždės buvo tokios asmenybės kaip „Vogue“ vyriausioji redaktorė Anna Wintour, dizainerė Stella McCartney ar aktorė Joanna Lumley.

Per vieną priėmimą tame pačiame kambaryje atsidūrė Rupertas Murdochas ir Theresa May. Vienas dalyvis prisiminė juokelius, ar žiniasklaidos magnatas atėjo pamatyti Romeo, ar ministrės pirmininkės.

Kitas buvęs pareigūnas su pykčiu prisiminė dieną, kai Londone jam nepavyko užlipti didžiaisiais Užsienio reikalų ministerijos laiptais, nes juos buvo užblokavusi Romeo fotosesija – tarp kadrų buvo ir nuotraukos su ministerijos kate Palmerston.

2017 m. Romeo pirmą kartą tapo nuolatine sekretore – aukščiausio rango valdininke, vadovaujančia visam ministerijos aparatui – Tarptautinės prekybos departamente, kai vyko „Brexito“ derybos. Tam tikrą laiką, buvusių kolegų žodžiais, ji tarsi „komutavo“ tarp Londono ir Niujorko. Vėliau ji savanoriškai sutiko grąžinti dalį kelionės išlaidų.

Netrukus jai buvo pasiūlyta tapti svečių redaktore BBC ryto laidos „Today“ eteryje – tai garbė, paprastai tenkanti akademikams, verslo lyderiams, sporto ir muzikos žvaigždėms, pavyzdžiui, Bono ar Yoko Ono.

Pasak vieno šaltinio, Romeo asmeniškai labai norėjo dalyvauti laidoje, tačiau, regis, įsikišo vyriausybės aparatas. Kitas žmogus prisiminė: „10‑ajame numeryje kilo nemažai sumišimo, kaip čia dabar taip, kad valdininkė taip tiesiogiai lenda į viešumą.“ Trečias teigė: „10‑asis numeris atmetė įvairius prašymus rengti jos portretus ir interviu.“

Vyriausybės pareigūnas šią versiją ginčijo, sakydamas, kad Romeo pati atsisakė pasiūlymo, kai šis praėjo visą formalų svarstymo procesą, ir kad jokio oficialaus draudimo iš 10‑ojo numerio nebuvo.

Nors viešasis profilis buvo kiek prislopintas, Romeo žvaigždė Whitehalle ir toliau sparčiai kilo. Su Liz Truss, savo buvusia universiteto bendrakurse, kuri tarptautinės prekybos sekretore pasižymėjo tiesumu ir energija, ji rado bendrą kalbą. Vienas pareigūnas prisiminė kolegų juokus apie pirmąją Truss nuotrauką su Romeo, kur naujoji ministrė stovėjo viena pakopa aukščiau nei ją lydėjusi aukščiausio rango pareigūnė.

2021 m. Romeo perėjo į aukščiausią postą Teisingumo ministerijoje – nuolatinių skandalų ir krizių draskomame departamente. Buvę kolegos prisimena, kad ji dirbo veiksmingai, nors ir ten jos kabinete vėl kabėjo nuotraukos su garsenybėmis. „Ji gana stipriai spaudė komunikacijos skyrių dėl savo asmeninės viešosios komunikacijos“, – pasakojo vienas žmogus. – „Tai nebūtinai kritika.“ Dar vienas buvęs pareigūnas tikino, kad ją „labai nemėgo“ Iždo ministerijos darbuotojai, su kuriais Romeo teko derėtis dėl sudėtingų biudžeto klausimų.

Pernai Romeo perėjo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai – veikiausiai vieninteliam departamentui, turinčiam dar daugiau krizių nei Teisingumo ministerija. Į šį postą ją pasikvietė vidaus reikalų sekretorė Yvette Cooper. Vis dėlto artimiausia Romeo sąjungininke Leiboristų partijoje laikoma Shabana Mahmood. Abi moterys, dirbdamos Teisingumo ministerijoje, buvo žinomos dėl atviros, nemažai ką šokiruojančios komunikacijos. Rugsėjį Mahmood perėmė Vidaus reikalų ministerijos vairą iš Cooper. Paskui ją atėjo ir kiti: pavyzdžiui, naujasis Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis operacijų vadovas Jerome’as Glassas iš Teisingumo ministerijos persikėlė dar birželį.

Tačiau kritikos Romeo neišvengė ir čia. Vienas vyriausybės pareigūnas pasakojo, kad jos kabinetas Vidaus reikalų ministerijos stebėsenos padaliniui buvo pranešęs apie X paskyrą, skelbiančią nepagrįstas sąmokslo teorijas apie Romeo. Šis padalinys paprastai naudojamas sekti priešišką veiklą socialiniuose tinkluose, galinčią peraugti į protestus ar ekstremizmą.

Patyčių kaltinimai

Starmeriui vienas sunkiausių sprendimų buvo tai, kaip reaguoti į patyčių kaltinimus, kilusius Romeo dirbant Niujorke ir šią savaitę atgaivintus žiniasklaidoje. Tai ypač jautru, žinant, kad premjeras pastaruoju metu kritikuojamas dėl ankstesnių paskyrimų – pavyzdžiui, dviejų vyrų į aukštas pareigas, nors buvo žinoma, kad jie bičiuliavosi su pedofilais.

Vyriausybės kanceliarija ne kartą pabrėžė, kad tuo laikotarpiu buvo gautas tik vienas oficialus skundas prieš Romeo, o tyrimas parodė, jog „nėra pagrindo kaltinimams“.

Tačiau trys su procesu susipažinę žmonės tvirtino, kad Niujorke dirbę daugiau nei dešimt valstybės tarnautojų išsakė susirūpinimą Romeo elgesiu ar laikysena, o jų liudijimai buvo panaudoti rengiant vieną formalų skundą.

Du šaltiniai teigė, kad kai kurie darbuotojai nesiryžo teikti atskirų asmeninių skundų, nes negalėjo gauti garantijų, jog jų tapatybė nebus atskleista aukštiems pareigūnams, tarp jų ir pačiai Romeo. Tokia tvarka buvo skirta apsisaugoti nuo nepagrįstų kaltinimų.

Romeo veiklą tyrė buvęs ambasadorius Japonijoje Timas Hitchensas, o galutinį sprendimą priėmė Londone esanti Vyriausybės kanceliarija. „Iš esmės viską buvo mėginama nukišti po kilimu, Kanceliarija pareiškė: „Tai mūsų reikalas, o ne jūsų. Nesikiškite“, – prisiminė vienas iš trijų šaltinių. Vyriausybės pareigūnas šiai versijai prieštaravo, sakydamas, kad Romeo būnant komandiruotėje tik Kanceliarija ir galėjo vykdyti tyrimą.

Kanceliarijos atstovas teigė: „Kaip jau ne kartą sakėme, šie skundai buvo iškelti prieš devynerius metus ir buvo nuodugniai ištirti. Kaltinimai buvo atmesti nusprendus, kad nėra pagrindo bylai.“

„Prieš skiriant damą Antonią ministrų kabineto sekretore, buvo atliktas išsamus patikros procesas“, – pridūrė jis.

Vyriausybės pareigūnai taip pat primena, kad Romeo per pastaruosius devynerius metus ėjo trijų nuolatinių sekretorių pareigas ir per tą laiką naujų skundų nebuvo, o dar 2024 m. ji jau buvo patvirtinta tarp kandidatų į kabineto sekretoriaus postą.

Rėmėjai kalba apie seksizmą

Romeo šalininkai įžvelgia sėkmingą, aukštas pareigas užimančią valstybės tarnautoją, kurios kritikai, jų nuomone, iš esmės vadovaujasi seksistinėmis nuostatomis.

Ji yra Athenæum klubo – privataus narių klubo Londono Pall Mall gatvėje – narė. Šis klubas moteris pradėjo priimti tik 2002 m. Daugelis Whitehalle seniai juokauja, kad aukščiausio rango valdininkų „klubas“ pats yra pernelyg vyriškas, senų pažiūrų ir monotoniškas. Ne vienas vyras ministras savo kabinetuose yra pasikabinęs nuotraukas su savimi, ir tai viešai beveik niekada nekritikuojama.

Vyresniųjų valstybės tarnautojų profesinės sąjungos FDA generalinis sekretorius Dave’as Penmanas pripažįsta, kad Romeo mėgsta viešumą, tačiau pabrėžia, jog ji yra ambicinga, dinamiška ir įkvepianti. „Daug savybių, kurias moterų lyderėms priskiriame kaip neigiamas, vyrams atrodo teigiamos“, – sako jis. – „Ji sulaukia daug purvo, kurio kiti aukšti valdininkai nepatiria.“

Penmanas priminė tyrimą dėl buvusio teisingumo sekretoriaus Dominico Raabo. Jo išvadose nurodyta, kad Raabas buvo „nepagrįstai ir nuolat agresyvus“ pavaldinių atžvilgiu. Šiame tyrime minėta, kad Romeo, kaip ministerijos vadovė, tiesiai pasakė Raabui apie skundus dėl jo elgesio. (Pats Raabas tuomet teigė, kad tyrimas esą „nustatė pavojingą precedentą“, nes „bullyingo“ kartelė esą buvo iškelta pernelyg žemai.)

„Ji negauna jai deramo įvertinimo kaip vienintelė nuolatinė sekretorė, tiesiai stojusi prieš Raabą“, – sakė Penmanas.

Kiti tuo metu vyriausybėje dirbę pareigūnai situaciją prisimena kiek kitaip. Vienas buvęs tarnautojas teigė, kad Romeo „liepė pavaldiniams neatsisakyti Raabo prašymų“. Kitas sakė: „Man susidarė įspūdis, jog ji stengėsi įtikinti departamentą, kad sako Raabui tai, ko iš jos tikisi darbuotojai, tačiau tebebuvo nepriklausoma žaidėja. Ji bandė suderinti skirtingas puses.“

Pareigūnams nuolat tenka laviruoti tarp besiginčijančių grupių, tačiau būtent tai ir leido apie Romeo susiklostyti skirtingiems, tarpusavyje prieštaraujantiems mitams.

Kol dešinieji ją pravardžiuoja „woke karaliene“ dėl paramos įvairovei ir įtraukties politikai, vienas buvęs kolega primena atvejį, kai Teisingumo ministerija nusprendė pasitraukti iš LGBT+ teisių organizacijos „Stonewall“ programos. „Romeo, reikia pripažinti, nesiskundė, nedejavo. Ji tiesiog priėmė sprendimą ir susitvarkė su nemaža vidine kritika“, – teigė jis.

Vienas su ja Prekybos departamente dirbęs pareigūnas apibūdina Romeo kaip „labai politišką valstybės tarnautoją“ – gerąja prasme. Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitus, tarp jų viskiui ir trapiems kepiniams, „ji suprato, kokia tai problema, ir pirmiausia surinko visus viskio bei sausainių gamintojus į diskusiją“, – sakė šaltinis. – „Ji veikė labai greitai ir ėmėsi darbo ten, kur kiti nuolatiniai sekretoriai būtų likę aukštame, nuo kasdienybės nutolusiame lygyje.“

Buvęs teisingumo sekretorius konservatorius Brandonas Lewisas taip pat gyrė Romeo. Pasak jo, jos „susitelkimas ir motyvacija“ padėjo nutraukti advokatų streiką, o pačią pareigūnę jis vadina „tikra lydere“.

„Ar Keirui Starmeriui reikia popierių stumdytojo? Tikrai ne“

Romeo rėmėjai – ir net kai kurie jos kritikai – tvirtina, kad būtent jos charakteris yra tai, ko Starmeriui dabar reikia.

Politinių patarėjų požiūris į Romeo įvairus, tačiau daug kam jos pirmtakai kelia dar daugiau priekaištų – tik jau priešingu pagrindu. Vienas buvęs leiboristų pareigūnas dar prieš Wormaldo atleidimą sakė, kad šis „skaudžiai prastai“ tvarkėsi su pokyčių įgyvendinimu. Kai buvęs diplomatijos vadovas Simonas McDonaldas per televiziją ėmė kritikuoti galimą Romeo paskyrimą, vienas buvęs konservatorių pareigūnas piktinosi: „Jėzau Marija… Koks pigus triukas.“

„Taip, ji turi ego. Ji mėgsta viešumą. Bet tai savaime jos nedaro bloga darbuotoja – ir būtent tai svarbiausia“, – kalbėjo vienas Whitehallo atstovas.

„Yra daugybė nuobodžių asmenybių, kurios neįkvepia ir neveda paskui save nieko. Dabar puolama jos asmenybė, o ne tai, kaip ji dirba.“

Šeši buvę kabineto sekretoriai, tarp jų ir Gusas O’Donnellas, Whitehalle pramintas „Dievu“, ketvirtadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame Romeo vadina „puikiu pasirinkimu“ šiam vaidmeniui. „Damos Antonios karjera rodo, kad ji puikiai pasirengusi įgyvendinti reikalingus pokyčius“, – teigiama pareiškime.

„Kaip visada, kraštutinumai – nesąmonė“, – pridūrė vienas buvęs vyriausybės pareigūnas. – „Ji rimta ir labai protinga. Ji viena neišgelbės pasaulio – ir niekas neturėtų to tikėtis – tačiau kritika jos atžvilgiu smarkiai perdėta.“

Kitas buvęs pareigūnas apibendrino: „Ji nepaprastai efektyvi, veržli, dinamiška. Ar manau, kad ji kartais lenkė taisykles? Taip. Ar ji labai egocentriška ir itin rūpinasi savo įvaizdžiu? Taip. Bet būtent ribų stūmimas ir taisyklių išbandymas iki maksimumo leidžia jai gerai dirbti. Ji nėra viena iš tų „blyškių, vyriškų ir nuobodžių“ nuolatinių sekretorių, prie kurių esame pripratę.“

Tačiau kiti dabartiniai ir buvę tarnautojai kalba santūriau. Jie primena kitas dinamiškas moteris nuolatines sekretorės, pavyzdžiui, būsto departamentui vadovaujančią Sarah Healey, kuriai nepavyko išvengti skandalų, bet kuri nepasiekė tokio triukšmingo viešumo kaip Romeo. Kritikai taip pat mini kai kurias per Romeo kadencijas žlugusias ar sutrikusias vyriausybės politikas.

Vienas buvęs pareigūnas pagyrė ją už gebėjimą „atskirti prastą valdininką nuo gero“, o dabartinis darbuotojas pastebėjo: „Ji turi reputaciją žmogaus, kuris mėgsta atleisti darbuotojus. Tai skamba patraukliai, jei Starmeris nori išjudinti valstybės tarnybą, bet neužtenka vien atleisti – reikia ir vesti komandą, generuoti idėjas.“

Dalis pareigūnų perspėja, kad didžiausias Romeo iššūkis bus ne tiek idėjos, kiek gebėjimas įtikinti plačiąją valstybės tarnybę eiti kartu su ja. Daug jos pirmtakų šioje srityje buvo suklupę.

Vienas buvęs aukštas vyriausybės pareigūnas galbūt geriausiai apibendrino prieštaringą požiūrį: „Niekada jos nemėgau, bet turiu pripažinti – gerbiu.“

„Visos tos moterys, kurios sako, kad ji jokia „sesė“, iš tiesų mane kiek stebina. Aš turiu jai šiokios tokios pagarbos, – tęsė jis. – Ar Keirui Starmeriui dabar reikia žmogaus, kuris tik stumdo popierius? Tikrai ne.“

Labiausiai iškalbinga frazė nuskambėjo iš paties Starmerio lūpų sveikinant Romeo su naujomis pareigomis. Jis pavadino ją „tinkamiausiu žmogumi vyriausybės reformoms įgyvendinti“.

„Downing Street“ atstovai, pasak dviejų šaltinių, plačiau svarsto paties kabineto sekretoriaus vaidmens reformą ir analizuoja, pavyzdžiui, įvairias siūlomas pertvarkas. Trečias šaltinis sakė, kad vyriausiojo kanclerio prie ministro pirmininko pareigas einantis Darrenas Jonesas kviečia vyresniuosius tarnautojus, galinčius pateikti pavyzdžių, kaip jie sugebėjo išjudinti sustabarėjusią sistemą, ir prašo jų savo patirtimi pasidalyti su ministrų komitetu.

„Ji bus gana stiprioje pozicijoje, – sako vienas Romeo šalininkas. – Gal ne visai neatleidžiama, bet tokioje, iš kurios galima diktuoti sąlygas ir teikti savo idėjas.“ Panašu, kad to jai gali labai prireikti jau netrukus.