Rusijos specialiosios tarnybos, siekdamos destabilizuoti situaciją Europoje, vis dažniau naudojasi vienkartiniais, lengvai pažeidžiamais vykdytojais. Šie žmonės, vadinamieji „tupi Bondai“, už nedidelį atlygį sutinka vykdyti užduotis, nesidomėdami, kas iš tikrųjų stovi už jų „darbdavių“. Tokia taktika leidžia Maskvai kurti chaosą ir kartu išvengti tiesioginės atsakomybės.

Rusijos žvalgyba vis rečiau remiasi profesionaliais, ilgai rengtais agentais Europoje ir vis dažniau samdo atsitiktinius vykdytojus – žmones, kuriems nerūpi, kas iš tiesų užsako jų misijas.

Kaip skelbiama, Rusijos karinė žvalgyba (GRU) perduoda nurodymus per du ar tris tarpininkus, naudodama užšifruotas „Telegram“ paskyras. Taip pasiekiami verbuojami, ne itin sąmoningi vykdytojai, pasirengę už nedidelį užmokestį kelti chaosą ir grėsmę saugumui.

Tuo pat metu Rusija nuosekliai neigia bet kokį ryšį su diversijomis. Maskvai nesvarbu, kas iš šių vienkartinių talkininkų bus sugautas ir įkalintas, nors jų veiklos padaryta žala siekia milijonus eurų.

Kokius žmones naudoja Maskva?

Prie tokių Rusijos specialiųjų tarnybų verbuotų asmenų priskiriamas ir 17-metis Danilas Bardadimas. Jis pabėgo į Lenkiją iš Chersono, siekdamas išvengti nuolatinių Rusijos bepiločių atakų prieš gimtąjį miestą.

Kartu su dar vienu bendrininku jis buvo susijęs su sprogdinimais Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Manoma, kad šiais išpuoliais Rusija siekė įbauginti šių šalių gyventojus dėl jų paramos Ukrainai.

Praėjusių metų lapkritį C4 sprogmenimis buvo susprogdinta strategiškai svarbi Lenkijos geležinkelio linijos Varšuva–Liublinas atkarpa. Ši linija buvo naudojama ginklų ir krovinių tiekimui į Ukrainą.

Tyrėjai nustatė, kad šiuos sprogdinimus įvykdė dar du vienkartiniai agentai iš Ukrainos. Jie atvyko į Lenkiją iš Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – o po nusikaltimo vėl paspruko per tą pačią sieną.

Lenkijos kovos su terorizmu padalinio pareigūnai patvirtino, kad jų taikinys – ne sudėtingi, aukštos kvalifikacijos slaptųjų agentų sąmokslai „Džeimso Bondo“ stiliumi. Priešingai, tai gana primityvios, tačiau pavojingos schemos, kurias vykdo menkai pasirengę ir lengvai pakeičiami žmonės.

„Vienkartinių agentų“ metodą Putinas taikė dar KGB laikais

Vakarų žvalgybų vadovai šią savaitę atskleidė, kad rusų samdinių grupuotė „Wagner“ atliko svarbų vaidmenį organizuojant diversijas, paremtas vienkartinių agentų naudojimu.

Pažymima, kad Rusijos karinė žvalgyba GRU turi liūdnai pagarsėjusį padalinį – vadinamąjį „29155 dalinį“, kuris specializuojasi sabotažo ir diversijų operacijose visoje Europoje.

Ekspertai pabrėžia, kad ši taktika nėra nauja – jos ištakos siekia dar sovietinių specialiųjų tarnybų laikus.

„Putinas pats naudojo „vienkartinio aktyvo“ koncepciją dirbdamas KGB buvusioje Rytų Vokietijoje. Dabar ši schema pritaikyta taip, kad būtų išnaudojami dažnai vargingai gyvenantys ir pažeidžiami žmonės, kurie neturi nei patirties, nei įžvalgumo kelti klausimus, kai jiems siūlomi pinigai už tam tikras užduotis“, – teigė analitikas ir karo istorikas Polas Beveris.

Pasak jo, aukštos kvalifikacijos ir brangiai kainuojančių GRU agentų veikla nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios buvo stipriai apribota. Tačiau Rusija esą suprato, kad tokių profesionalų jai ne visada reikia.

„Daug paprasčiau ir pigiau užverbuoti ką nors nerangų ar nusivylusį – o geriausia abu dalykus viename – ir sukelti chaosą už mažesnę kainą“, – aiškino ekspertas.

Tuo pat metu Ukrainos teisėsauga neseniai neutralizavo dar vieną Rusijos agentūrinę–kovinę grupę, kuri rengė užsakytas, didelio atgarsio turėti turėjusias žmogžudystes Ukrainoje. Plataus masto operacijai buvo suteiktas kodinis pavadinimas „Enigma 2.0“. Ukrainoje sulaikyti septyni įtariamieji, o Moldovoje – dar trys asmenys, tarp jų ir visos tinklo struktūros organizatorius bei du jo bendrininkai.