Kinijos robotai dainuoja, šoka ir bėga maratonus, tačiau tikroji revoliucija vyksta ne parodomuosiuose renginiuose, o pramonės cechuose. Šalis per pastarąjį dešimtmetį investavo šimtus milijardų eurų į automatizavimą ir šiandien jos gamyklose dirba daugiau robotų nei visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus.
Šis mastas keičia ne tik Kinijos ekonomiką, bet ir pasaulinę konkurenciją. Kartu daugėja klausimų, kas laukia milijonų gamyklų darbuotojų ir kaip sparčiai tokios technologijos persikels į kitas šalis.
Robotai gamyklose, ne tik parodose
Kiniški humanoidiniai robotai, šokinėjantys aukščiau už žmogų ar bėgantys maratonus, lengvai patenka į antraštes. Tačiau, kaip pastebi BBC korespondentė Kinijoje Laura Bicker, tikrasis perversmas vyksta ten, kur kamera užsuka gerokai rečiau – automobilių, elektronikos ir kitose gamyklose.
Dabartiniai pramoniniai robotai yra gerokai mažiau išvaizdūs, bet nepaprastai efektyvūs. Viena universali roboto ranka šiandien gali atlikti apie 90 proc. standartinių darbų surinkimo linijoje: suvirinti, sugriebti, perkelti, prisukti, tikrinti kokybę.
Kol kas šiuos pačius robotus vis dar surenka žmonės. Tačiau vienos gamyklos atstovas pripažįsta, kad tai laikina riba.
„Po dvejų ar trejų metų šis robotas galės atlikti beveik viską. Manome, kad ateityje robotai gamins robotus“, – sakė Kinijos robotikos įmonės inžinierius.
Dalis automobilių gamyklų Kinijoje jau dabar atrodo beveik tuščios. Didžiules erdves pildo tik judančios robotų rankos ir automatinės transporto platformos, o žmonės reikalingi tik sudėtingiausiems galutiniams darbams.
Demografinis spaudimas ir darbo vietų rizika
Kinija sensta, o darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja. Tai tiesiogiai spaudžia darbo rinką, ypač pramonės regionuose, kur ilgus metus rėmėsi pigia, gausia darbo jėga.
Automatizavimas šiame kontekste Pekinui atrodo kaip natūrali išeitis: robotai nedirba viršvalandžių, neserga, nereikalauja atlyginimų ir socialinių garantijų. Be to, mažėjant gamyklų darbuotojų skaičiui, krenta ir gamybos savikaina, todėl kiniški automobiliai ir elektronika išlieka pigesni tarptautinėje rinkoje.
Vis dėlto šis posūkis kelia rizikų. Paskaičiuota, kad Kinijos gamyklose dirba dešimtys milijonų žmonių, kurių uždarbis priklauso nuo surinkimo linijų. Jaunimo nedarbas pastaraisiais metais pasiekė rekordines aukštumas, todėl nerimas dėl darbo vietų praradimo tampa vis jautresne politine ir socialine tema.
„Robotai ateina, patinka mums tai ar ne. Turime išmokti su jais dirbti“, – sakė vienas technikos koledžo studentas Pekine, pasirinkęs robotikos specialybę.
Kinija stato robotų kūną, Vakarai – smegenis
Kinija tapo pasauliniu pramoninių robotų gamybos centru. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, daugiau kaip pusė naujų pramoninių robotų kasmet pagaminama Kinijoje, o jų eksportas per pastaruosius metus augo beveik penktadaliu.
Robotikos ekspertai pažymi, kad vienas pagrindinių Kinijos pranašumų – neįtikėtinai sutrumpintos tiekimo grandinės. Pavyzdžiui, Šendženo regione robotų gamintojai reikalingas detales gali gauti per kelias valandas, kai Europos gamintojams tai užtruktų savaitę.
Tačiau šalies silpnoji vieta – pažangiausia programinė įranga ir DI. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos bendrovės vis dar pirmauja kuriant sudėtingus algoritmus, kurie leidžia robotams mokytis, priimti sprendimus ir dirbti ne tik pagal iš anksto numatytas komandas.
„Kinija puikiai moka pastatyti roboto kūną, bet dar tik vejasi Vakarus dėl smegenų. Nuo to, kaip greitai šiai šaliai pavyks sujungti pažangius komponentus ir DI, priklausys ir naujos pramoninės revoliucijos tempas“, – aiškina šalyje dirbantys robotikos specialistai.
Švietimas ir nauja robotų karta
Kartu su robotų banga keičiasi ir Kinijos profesinis švietimas. Technologijų koledžai kuria naujas programas, o dėstytojai didžiąją laisvo laiko dalį praleidžia pramonės įmonėse, kad suprastų, ko reikės artimiausių metų absolventams.
Vieno Pekino technikos koledžo dėstytojas Laurai Bicker pripažino, kad permainų tempas milžiniškas.
„Užsnūsti valandai – ir pasaulis jau pasikeitęs. Turime nuolat vytis technologijas, kad mūsų studentai būtų pasirengę darbo rinkai“, – sakė jis.
Studentų požiūris taip pat pragmatiškas. Daugeliui jų robotika atrodo kaip galimybė išlaikyti gerai apmokamą darbą, net jei įprastų gamyklos vietų mažės. Jauni specialistai tikisi, kad reikės ne tik programuotojų, bet ir inžinierių, technikų, priežiūros specialistų.
Poveikis likusiam pasauliui
Kinijos robotų revoliucija nesibaigia jos sienomis. Didėjantis pramoninių robotų eksportas reiškia, kad kiniškos automatizavimo sistemos diegiamos Azijoje, Europoje ir kitur. Taigi Pekinas iš esmės kuria ne tik savo, bet ir kitų šalių pramonės ateitį.
Tai stiprina Kinijos, kaip „pasaulio gamyklos“, vaidmenį, tačiau kartu verčia konkurentus skubiai investuoti į inovacijas ir DI. Šalys, kurios dels automatizuoti, rizikuoja prarasti produkcijos konkurencingumą kainos ir našumo požiūriu.
Kinijos vadovas Si Dzinpingas robotiką laiko viena iš strateginių sričių, kuri turi užtikrinti, kad šalis ne tik prisitaikytų prie technologinių pokyčių, bet ir pati nustatytų taisykles. Tai matyti ir per Pekine vykstančias pasaulines robotikos parodas, ir per valstybės paramą DI bei puslaidininkių sektoriui.
Klausimas, kuris kol kas lieka be aiškaus atsakymo, – ar ši robotų banga atneš plačiai pasidalintą gerovę, ar padidins atotrūkį tarp aukštos kvalifikacijos specialistų ir likusios darbo jėgos. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinijos pasirinktas kursas privers persiorientuoti visą pasaulinę gamybą ir darbo rinką.
