Tarptautinis baudžiamasis teismas pirmadienį pradėjo posėdžius, kuriuose bus sprendžiama, ar buvęs Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte turėtų būti teisiamas už nusikaltimus žmoniškumui, susijusius su kruvinomis priemonėmis, kurias taikė kovodamas su prekyba narkotikais ir jų vartojimu.

Keturias dienas vyksiančių „kaltinimų patvirtinimo“ posėdžių metu bus nuspręsta, ar yra R. Duterte atžvilgiu yra turima pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti teismo procesą.

Pats 80-metis buvęs prezidentas į Hagos teismo rūmus neatvyko, nes teismas patenkino gynybos prašymą atsisakyti teisės dalyvauti teismo posėdyje, nors teisėjai nusprendė, kad jis yra pajėgus jame dalyvauti.

Pasibaigus posėdžiams, teisėjai turės per 60 dienų pateikti rašytinį sprendimą dėl to, ar jam turėtų būti surengtas visateisis teismas.

Kol vyko posėdžiai, prie teismo būriavosi dvi skirtingai nusiteikusios demonstrantų stovyklos. Vieni akcijos dalyviai teigė, kad tikisi, jog bus įvykdytas teisingumas ir R. Duterte teks atsakyti už savo nusikaltimus, tuo tarpu kiti šį procesą vadino „akibrokštu“ ilgametę kolonizaciją ir taip kentusiems Filipinams.

„Vertingi objektai“

TBT prokurorai R. Duterte yra pareiškę kaltinimus dėl trijų nusikaltimų žmoniškumui, teigdami, kad jis yra susijęs su mažiausiai 76 žmogžudystėmis, įvykdytomis 2013-2018 m.

Manoma, kad tikrasis per jo Filipinuose vykdytą kampaniją nužudytų asmenų skaičius siekia tūkstančius, o aukų advokatai teigia, kad visateisis teismo procesas galėtų paskatinti daugiau šeimų kreiptis į teismą.

R. Duterte, kuris prezidentu buvo nuo 2016 iki 2022 metų, praėjusių metų kovo mėnesį buvo suimtas Maniloje, išskraidintas į Nyderlandus ir nuo tada laikomas Ševeningeno kalėjimo TBT sulaikymo skyriuje.

Po sulaikymo praėjus trims dienoms jis vaizdo ryšio priemonėmis dalyvavo pirmajame teismo posėdyje, jo metu atrodė apsvaigęs ir silpnas, beveik nekalbėjo.

Pirmasis iš trijų R. Duterte pareikštų kaltinimų yra susijęs su tariamu bendrininkavimu 2013-2016 m., kai buvo Davao miesto meras, įvykdant 19 žmogžudysčių.

Antrasis susijęs su 14 vadinamųjų vertingų objektų nužudymu 2016 ir 2017 m., kai jau ėjo prezidento pareigas.

Trečiasis kaltinimas yra susijęs su 43 žmogžudystėmis, įvykdytomis 2016-2018 m. Filipinuose vykusių „valymo“ operacijų metu, kai buvo naikinami įtariami žemesnio lygio narkotikų vartotojai ar platintojai.

R. Duterte kaltinimus neigia, iki prasidedant posėdžiui žurnalistams pasakė jo advokatas Nicholas Kaufmanas.

„Human Rights Watch“ pareiškė, kad teismo posėdis yra „svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Filipinų „karo su narkotikais“ aukų atžvilgiu bus įvykdytas teisingumas“.

Ši byla nagrinėjama tuo metu, kai TBT patiria didelį politinį spaudimą, įskaitant dvi serijas JAV sankcijų, įvestų nuo 2025 m. birželio.

Filipinai R. Duterte nurodymu iš TBT pasitraukė 2019 m., tačiau teismas nusprendė, kad vis dar turi jurisdikciją nagrinėti įtariamų nusikaltimų, padarytų šalyje nuo 2011 iki 2019 m., bylas.

Advokatai tokį sprendimą apskundė, apeliacinio teismo sprendimas dar nepriimtas.

R. Duterte – pirmasis buvęs Azijos valstybės vadovas, stojęs prieš TBT – tebėra populiarus Filipinuose, kur daugelis pritarė griežtiems metodams, kuriuos jis taikė nusikalstamumui pažaboti.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.