Jungtinių Valstijų Teisingumo departamento paviešintuose Džefrio Epšteino bylos dokumentuose aptikta reikšmingų spragų – dingo dešimtys FTB apklausų protokolų, tarp jų ir trys interviu su moterimi, teigiančia, kad buvo Donaldo Trumpo seksualinio smurto auka. Šis dingusių dokumentų skandalas kelia klausimų dėl bylos skaidrumo ir galimos politinės įtakos.

Paviešinus didelį kiekį dokumentų Epšteino byloje, paaiškėjo, kad iš jų nėra daugiau kaip 90 FTB liudytojų apklausų protokolų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį viso FTB sudaryto apklausų sąrašo.

Iš įrodymų žurnalo, pateikto Epšteino bendrininkės Gilein Maksvel advokatams, matyti, kad FTB buvo užregistravusi apie 325 apklausų ataskaitas, vadinamuosius „302 failus“. Tačiau daugiau nei 90 šių dokumentų šiuo metu neprieinami Teisingumo departamento oficialioje svetainėje.

Atkreipiamas dėmesys, kad tarp dingusių dokumentų yra trys interviu su moterimi, kuri apkaltino tuometinį prezidentą Donaldą Trumpą seksualiniu smurtu, galimai įvykusiu prieš kelis dešimtmečius.

Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto narys Robertas Garsija suabejojo paviešintos medžiagos išsamumu. Pasak jo, tai, kad nėra prieigos prie liudijimų asmens, pateikusio rimtus kaltinimus buvusiam prezidentui, kelia klausimų, ar Trumpo administracija tinkamai laikėsi įstatymų dėl informacijos atskleidimo.

Kokie kaltinimai metami Trumpui?

Dingę įrašai susiję su moterimi, kuri 2019 metų liepą kreipėsi į FTB. Ji teigė tapusi Džefrio Epšteino seksualinio smurto auka būdama 13 metų. Iš išlikusių dokumentų fragmentų žinoma, kad ji taip pat pranešė apie išpuolį, kurį, kaip tvirtina, prieš ją įvykdė Donaldas Trumpas laikotarpiu nuo 1983 iki 1985 metų.

2025 metų ataskaitose nurodoma, jog nukentėjusioji apkaltino Trumpą seksualinio pobūdžio prievartiniais veiksmais ir fiziniu smurtu. Moteries advokatas per apklausas teigė, kad ji bijojo keršto, nes byloje figūruoja „labai žinomos asmenybės“.

Trumpas ne kartą neigė bet kokius teisės pažeidimus, susijusius su Epšteinu. Baltieji rūmai šiuos kaltinimus yra pavadinę „melagingais ir sensacingais“, motyvuodami tuo, kad dalis dokumentų gali būti netikslūs arba neatspindėti realybės.

Teisingumo departamento pozicija

JAV Teisingumo departamento atstovas atmetė kaltinimus, esą protokolai buvo sąmoningai ištrinti ar paslėpti. Pasak departamento, dokumentai, kurie nepateko į viešąją prieigą, yra jau paskelbtų įrašų dublikatai, konfidenciali medžiaga arba vis dar vykstančių federalinių tyrimų dalis.

Anksčiau kai kurie dokumentai taip pat buvo dingę iš svetainės, tačiau vėliau sugrįžo po „redagavimo aukų interesais“. Vis dėlto ekspertai, tarp jų ir buvęs FTB direktoriaus pavaduotojas Endriu Makkeibas, pabrėžia, kad „302“ ataskaitos yra kritiškai svarbios norint suprasti, kaip tiksliai buvo atliekamas tyrimas dėl Epšteino tinklo.

Aukų reakcija

Seksualinės prievartos aukos reiškia pasipiktinimą dėl proceso neskaidrumo. Viena iš nukentėjusiųjų, Heili Robson, kreipėsi į teismą laišku, kuriame nurodė, kad nepilni protokolai ir pernelyg didelis vardų bei detalių išslaptinimo ribojimas „įamžina slaptumą“, kuris daugelį metų leido Epšteinui išvengti atsakomybės.

Džefriui Epšteinui, kaltintam prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, įtarimai buvo pateikti dar anksčiau, o 2019 metais jis mirė federaliniame kalėjime. Jo bylos dokumentų paviešinimas ir toliau išlieka vienu iš labiausiai aptariamų ir rezonansinių procesų JAV teisinėje sistemoje.

Kas žinoma apie Epšteiną?

Džefris Epšteinas buvo įtakingas finansininkas, dešimtmečius palaikęs ryšius su prezidentais ir garsenybėmis. Byla prieš jį pradėta 2005 metais, kai į policiją kreipėsi 14-metės mergaitės tėvai. Floridos policija pirmą kartą gavo pareiškimą, kad milijardierius savo namuose Palm Biče tvirkino nepilnametę.

Tolesnis tyrimas atskleidė, jog laikotarpiu nuo 2002 iki 2005 metų Epšteinas savo valdose Manhetene ir Floridoje sukūrė visą nepilnamečių seksualinio išnaudojimo sistemą. Šio tinklo mastas ir aukų skaičius iki šiol nėra galutinai aiškiai nustatyti, o naujai paviešinami dokumentai vis papildo šokiruojančių detalių vaizdą.

JAV Teisingumo departamentas yra paviešinęs milijonus vadinamųjų „Epšteino failų“ – laiškus, nuotraukas ir kitus dokumentus, atskleidžiančius jo veiklą ir ryšius. Analizuojant šią medžiagą, paaiškėjo, kad kai kurie užsienio kilmės modeliai ir modelių agentūros taip pat galėjo būti įtraukti į jo tinklą, o pats Epšteinas, kaip rodo dokumentai, ne vienerius metus bandė organizuoti slaptus kontaktus su aukščiausio lygio pasaulio lyderiais.