Europos Centrinio Banko (ECB) darbuotojai mano, kad turi laikyti savo nuomonę savyje – kitaip rizikuoja sulaukti neigiamų pasekmių.

Tai paaiškėjo po 2024 m. lapkritį–gruodį ECB atliktos vidinės darbuotojų apklausos. Ji atskleidė, kad dauguma darbuotojų nepasitiki galimybe laisvai išsakyti savo požiūrį nesulaukdami „atsako iš viršaus“.

Tokia situacija kelia grėsmę ECB prezidentės Christine Lagarde palikimui ir skatina abejones dėl diskusijų kultūros kokybės Banke jos vadovavimo laikotarpiu. Be to, ji stiprina jau kurį laiką sklandančius gandus, kad prancūzė gali anksčiau laiko nutraukti savo aštuonerių metų kadenciją. Apklausos rezultatai paskelbti itin nepatogiu metu – ECB šiuo metu susiduria su profsąjungos inicijuotu teisiniu procesu dėl, kaip teigiama, mėginimų riboti darbuotojų žodžio laisvę.

Apklausoje dalyvavo apie 75 proc. ECB darbuotojų, o rezultatai jiems pristatyti ketvirtadienį vykusioje visuotinio susitikimo (angl. Town Hall) sesijoje.

34 proc. respondentų nesutiko su teiginiu, kad jie „gali laisvai išsakyti savo nuomonę nebijodami neigiamų pasekmių“. Dar 24 proc. darbuotojų nebuvo tikri, kaip į šį teiginį atsakyti. Ilgiau ECB dirbantys darbuotojai baimę sulaukti neigiamo atsako įvardijo dažniau nei neseniai priimti kolegos.

Po susitikimo vienas darbuotojas teigė, kad žmonės buvo „labai nusivylę“ pristatymu, nes pasigedo tikro įsipareigojimo ką nors iš esmės keisti.

Viešai Christine Lagarde dažnai pabrėžia įvairovės svarbą. Vos prieš kelias dienas ji gyrė skirtingus euro zonos centrinių bankų vadovų balsus, sakydama, kad „įvairovė yra turtas didelio neapibrėžtumo laikais“. 2024 m. Pasaulio ekonomikos forume Davose ji taip pat griežtai kritikavo ekonomistus dėl „gentinės klikos“ formavimo ir tvirtino, kad platesnės perspektyvos visuomet veda prie geresnių sprendimų.

Tačiau, sprendžiant iš apklausos rezultatų, tokia dvasia ECB būstinėje Frankfurto rytinėje dalyje kol kas tikrai nejaučiama.

ECB profsąjungos viceprezidentas Carlosas Bowlesas dar pernai viešai įspėjo, kad Banke besiformuojanti „baimės kultūra“ skatins savicenzūrą ir grupinį mąstymą. Būtent, pasak profsąjungos, ECB bandymai sutrukdyti jai viešai kalbėti apie šias problemas ir tapo teisinio ginčo su Banku priežastimi.

Profsąjunga rimtai susirūpinusi dėl naujosios apklausos rezultatų. „Kai darbuotojai jaučiasi nesaugūs kalbėti atvirai, tai nebėra vien personalo valdymo klausimas – tai tampa rizika pačiai politikai“, – pabrėžė profsąjungos atstovas.

Neatitikimą tarp viešo ECB įvaizdžio ir realių darbuotojų nuotaikų rodo ir tai, kad mažiau nei trečdalis apklaustųjų mano, jog „ECB yra atviras bendraudamas su darbuotojais“.

ECB atstovas nurodė, kad Bankas „kartu su darbuotojais ir jų atstovais dirba, siekdamas tinkamai sureaguoti į apklausos rezultatus“ ir „kuria atviresnę, labiau palaikančią darbo aplinką – skatina sąžiningą dialogą, normalizuoja mokymąsi iš klaidų ir stiprina elgsenos modelius, kurie užtikrina saugumą ir įtrauktį“.

Karjeros galimybės stringa

Nors didžioji darbuotojų dauguma teigia besididžiuojantys ECB misija ir jaučiantys įkvėpimą savo darbe, mažiau nei vienas iš trijų apklaustųjų rekomenduotų ECB kaip patrauklią darbo vietą.

Viena pagrindinių problemų – karjeros galimybės, kurios dažnai kelia iššūkių viešojo sektoriaus finansinėms institucijoms.

Keturi iš dešimties darbuotojų nemano, kad turi geras profesinio tobulėjimo sąlygas. Profsąjungos vertinimu, tai – prastas signalas apie ECB karjeros sistemą. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad papildomi 20 proc. apklaustųjų net nėra tikri, kaip jų karjera galėtų vystytis Banko viduje.

Vis dėlto apklausa turi ir šviesesnių aspektų – bent jau kai kurių akimis. Beveik du trečdaliai respondentų teigia, kad ECB su jais elgiasi teisingai. Šis rodiklis išlieka gana stabilus, palyginti su ankstesnėmis apklausomis, nepaisant to, kad atskiri tyrimai anksčiau rodė rimtą susirūpinimą protekcionizmu ir favoritizmu.

Šioje apklausų bangoje nebuvo jokių klausimų apie tai, kas konkrečiai lemia karjeros pažangą. Dėl to profsąjunga dar apklausos pradžioje išsakė griežtą kritiką.

ECB žada imtis konkrečių veiksmų. Banko atstovo teigimu, apklausos rezultatai jau verčiami į „apčiuopiamus žingsnius – vadovams padedama vesti turiningesnius pokalbius apie darbuotojų tobulėjimą, kuriami tiesioginiai bendravimo kanalai su personalu ir aktyviau bendraujama su ilgesnį stažą turinčiais kolegomis, kad būtų geriau suprastos ir sprendžiamos jų problemos“.