Europos Sąjunga pastaruosius kelerius metus gyveno nuolatinio nerimo sąlygomis – energetikos krizė, infliacijos šuolis, geopolitinė įtampa ir prekybos karų grėsmė. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais euro zonos ekonomika atrodo geriau, nei manyta.
Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas šiais metais augs apie 1,4 proc., palyginti su maždaug 0,9 proc. augimu praėjusiais metais. Tai dar nėra spartus kilimas, tačiau tendencija aiškiai gerėjanti.
Infliacija slopsta, darbo rinka laikosi
Infliacija euro zonoje stabilizavosi ties maždaug 2 proc. ir, Europos Centrinio Banko vertinimu, kitais metais gali būti net šiek tiek žemiau šio tikslo. Tai ryškus pokytis, palyginti su kainų šuoliu po pandemijos ir energetikos krizės.
ECB taip pat tikisi, kad darbo užmokestis augs apie 2 proc. per metus ir aplenks infliaciją. Tai leistų bent iš dalies atkurti per kelerius metus sumenkusią gyventojų perkamąją galią ir išlaikyti vartojimą, kuris sudaro didžiąją dalį euro zonos BVP.
Europos darbo rinka išlieka stebėtinai atspari. Nedarbas, EK vertinimu, iki 2027 metų išliks žemiau 6 proc. ribos. Tai padeda palaikyti vidaus paklausą ir sumažina recesijos riziką.
Prekybos karai ir „žaliojo kurso“ korekcijos
Vienas iš labiausiai baimintų veiksnių buvo didesni Jungtinių Valstijų muitai importui. Tačiau ES pavyko išvengti blogiausio scenarijaus – su Vašingtonu sutarta dėl maždaug 15 proc. muito daugumai europinių prekių, kai tuo tarpu Indijos eksportui taikomi apie 50 proc., o Kanados – apie 45 proc. tarifai.
Tokios sąlygos suteikė europietiškai gamybai santykinį pranašumą. Be to, įmonės skubėjo išvežti produkciją dar iki tarifų įsigaliojimo, todėl pirmoje metų pusėje fiksuotas eksporto šuolis, o po vasaros lėtėjimo euro zonos eksportas rugpjūčio–rugsėjo sandūroje vėl augo beveik 4,7 proc.
ES pramonės nuotaikas pagerino ir reguliavimo krypties pokyčiai. Po vadinamosios Draghi ataskaitos dėl konkurencingumo Briuselis ėmėsi dalies biurokratinių reikalavimų švelninimo. Tarp jų – dvejiems metams atidėti griežtesni tvarumo atskaitomybės standartai ir metams nukelta svarbios miškų naikinimo prevencijos taisyklės įsigaliojimo data.
Nors aplinkosaugos organizacijos ir dalis politikų tai kritikuoja, verslui tokios priemonės reiškia mažesnes trumpalaikes sąnaudas ir daugiau aiškumo investicijoms.
Technologijų sektorius kompensuoja pramonės nuosmukį
Nerimą dėl lėtėjančios pramonės vis labiau kompensuoja augantis Europos technologijų sektorius. Nuo pandemijos pradžios technologijų įmonės regione sukūrė apie 1,6 mln. naujų darbo vietų – daugiau nei bet kuris kitas sektorius.
Vokietijoje, kuri yra didžiausia ES ekonomika, pramonė nuo pandemijos prarado daugiau kaip 200 tūkst. darbo vietų, tačiau technologijų sektorius sukūrė arti 600 tūkst. naujų darbo vietų. Tai rodo struktūrinį ekonomikos persiorientavimą į skaitmenines ir žinioms imlias veiklas.
Europos įmonės sparčiai diegia pažangias skaitmenines technologijas, ypač pramonėje. DI sprendimai gamyboje jau plačiai naudojami tokiose šalyse kaip Danija ar Čekija, kurios yra tarp skaitmenizacijos lyderių. Skaičiuojama, kad pagal DI specialistų skaičių vienam gyventojui Europa lenkia Jungtines Valstijas maždaug 30 proc.
Visa tai padeda švelninti pramonės nuosmukio padarinius ir palaiko produktyvumo augimą. Vis dėlto bendras BVP augimas išlieka nuosaikus, o tarp šalių matyti dideli skirtumai – Pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Graikijoje, tempai gerokai spartesni nei kai kuriose šiaurinėse ekonomikose.
Tačiau bendras vaizdas rodo, kad nuotaikos apie ES ekonomiką dažnai būna pernelyg niūrios. Atspari darbo rinka, švelnėjanti infliacija, santykinai palankios prekybos sąlygos ir sparčiai besiplečiantis technologijų sektorius leidžia manyti, kad Europa stovi tvirtesniame pagrinde, nei leidžia manyti antraštės.
