Pastaruoju metu vis dažniau gyventojai susiduria su nemalonia staigmena – dar vakar veikęs bankomatas šiandien jau išmontuotas, o jo vietoje likusi tik tuščia niša ar informacinis plakatas. Tai nebėra pavieniai atvejai.

Lietuvoje vyksta plataus masto bankomatų tinklo pertvarka, kuri kai kuriose vietovėse reiškia visišką galimybės išsiimti grynuosius praradimą. Bankai ir jų partneriai aiškina, kad pokyčius lemia besikeičiantys atsiskaitymo įpročiai.

Vis daugiau gyventojų renkasi mokėjimą kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis, net smulkieji prekybininkai diegia bekontakčius atsiskaitymus. Tačiau bankomatų mažėjimas – ne tik technologinės pažangos ženklas, bet ir aiškus finansinis sprendimas.

Finansų įstaigos analizuoja, kur bankomatai naudojami mažiausiai, ir būtent šiose vietose nusprendžia jų atsisakyti. Taip mažinami veiklos kaštai ir ištekliai koncentruojami į intensyviai naudojamus taškus – prekybos centrus, didmiesčių rajonus ar judrias viešąsias erdves.

Bendras tinklas neišsprendžia visų problemų

Lietuvoje šiuo metu veikia bendras bankomatų tinklas „Medus“, jungiantis kelių bankų įrenginius. Tai leidžia klientams naudotis ir kitų bankų bankomatais be papildomų mokesčių. Teoriškai tai turėtų palengvinti prieigą prie grynųjų, tačiau praktikoje situacija sudėtingesnė.

Didžiuosiuose miestuose vieno bankomato panaikinimas dažnai beveik nepastebimas, šalia galima rasti kitą. Tačiau regionuose realybė kitokia. Kai kuriose mažesnėse gyvenvietėse bankomatas būdavo vienintelis, ir jo išmontavimas reiškia, kad artimiausias grynųjų išėmimo taškas gali būti už keliolikos ar net keliasdešimties kilometrų.

Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia vyresnio amžiaus žmones, kurie nėra įpratę naudotis skaitmeninėmis bankininkystės paslaugomis. Jiems tai tampa realia kliūtimi pasiekti savo lėšas. Ne visi turi išmaniuosius telefonus, ne visi jaučiasi saugiai naudodamiesi internetinėmis programėlėmis.

Didesnė našta regionams

Mažesnėse vietovėse bankomatų mažėjimas turi ir platesnių pasekmių. Smulkieji prekybininkai, dirbantys su grynaisiais pinigais, gali prarasti dalį klientų. Jei žmogus negali patogiai išsiimti pinigų, jis gali apskritai atsisakyti pirkimo arba vykti apsipirkti į kitą miestą.

Net ir aktyviai technologijas naudojantys gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai grynieji yra būtini. Turgavietės, kaimo šventės, smulkios dirbtuvės ar paslaugų vietos, kur dar nėra kortelių skaitytuvų, vis dar remiasi atsiskaitymais grynaisiais.

Todėl bankomatų tinklo optimizavimas tampa ne tik techniniu ar ekonominiu klausimu, bet ir socialine problema. Ji liečia tūkstančius žmonių, kuriems alternatyvos nėra tokios paprastos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ką siūlo bankai?

Finansų įstaigos rekomenduoja klientams naudotis internetiniais žemėlapiais ar mobiliosiomis programėlėmis, kuriose nurodomos veikiančios bankomatų vietos.

Kai kurie bankai jau praktikuoja išankstinį klientų informavimą apie planuojamus pokyčius, siūlo prenumeruoti naujienlaiškius ar įjungti pranešimus programėlėse.

Gyventojams, gyvenantiems toliau nuo miestų ar turintiems ribotas skaitmenines galimybes, siūloma pasidomėti alternatyvomis. Kai kurios parduotuvės suteikia galimybę išsiimti grynuosius atsiskaitant kortele.

Taip pat rekomenduojama iš anksto pasirūpinti grynųjų atsargomis, jei žinoma, kad artimiausias bankomatas gali būti toli.

Vis dėlto šios rekomendacijos ne visada išsprendžia problemą, ypač ten, kur infrastruktūra ribota, o viešojo transporto galimybės – menkos.

Ar tai pabaigos pradžia?

Bankų sektorius aiškiai rodo kryptį – paslaugų skaitmenizacija ir perkėlimas į internetą. Naujų fizinių bankomatų atsiradimas artimiausiu metu mažai tikėtinas net ir didesniuose miestuose, o regionuose dabartinio tinklo išlaikymas tampa vis mažiau tikėtinas.

Vis dėlto sprendimų galėtų ieškoti ir valstybė bei savivalda. Mobiliųjų bankomatų projektai, bendradarbiavimas su vietos prekybininkais ar bendruomenių iniciatyvos galėtų padėti užtikrinti, kad nė vienas gyventojas neliktų be galimybės pasiekti savo pinigus.

Bankomatų mažėjimas nėra tik technologinė tendencija. Tai platesnis pokytis, atspindintis visuomenės skaitmenizaciją, bet kartu išryškinantis atotrūkį tarp skirtingų gyventojų grupių. Klausimas, kaip užtikrinti vienodą prieigą prie finansinių paslaugų visiems, tampa vis aktualesnis.