Rusijos naudojami Irane sukurti „Shahed“ tipo kamikadzės dronai jau kelerius metus daro didžiulę žalą Ukrainai, tačiau, ekspertų vertinimu, dabartinė krizė Artimuosiuose Rytuose beveik nepakeis Maskvos galimybių toliau masiškai siųsti šiuos įrenginius į Ukrainos taikinius.

Rusijos naudojami „Shahed“ dronai yra vienas pagrindinių šio karo bruožų. Vis dėlto Rusijos plataus masto invazijos eigą analizuojantis ekspertas teigia, kad Artimuosiuose Rytuose besiklostančios krizės poveikio karui Ukrainoje nereikėtų pervertinti.

„Deja, Ukrainai Irano karas turės tik nereikšmingą poveikį Rusijos smūgių pajėgumams“, – sako Gynybos demokratijų fondo (Foundation for Defence of Democracies) Rusijos programos pavaduotojas Johnas Hardie.

Pasak jo, nors iš pradžių Iranas dronus Rusijai tiekė tiesiogiai, nuo 2023 metų, Irano pagalba, Rusija pradėjo vietinę šių dronų gamybą.

Remiantis oficialiais Ukrainos duomenimis, 2025 metais Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 54 500 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, iš jų 32 200 – smogiamuosius „Shahed“ tipo dronus. 2025-ųjų pabaigoje Maskva taip pat pradėjo bandyti naujesnes šių dronų versijas, kurias pati žymi pavadinimais „Geran-4“ ir „Geran-5“. Rusijos kariuomenė jau kelerius metus gamina ir modernizuoja Irane sukurtus „Shahed“ kamikadzės dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pernai Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad nuo karo pradžios prieš ketverius metus „Shahed“ dronai smarkiai ištobulėjo ir dabar gali veikti kaip „motininiai dronai“, gabenantys kitus, mažesnius bepiločius aparatus.

Ukrainos kariuomenės Nepilotuojamųjų sistemų pajėgų analitikas Dmytro Žluktenko nurodė, kad Rusija šiuos dronus papildomai modifikuoja: perdažo jų korpusus naktiniams paleidimams, montuoja 4G modemus su užsienio SIM kortelėmis (tarp jų – ir Ukrainos operatorių), įrengia reaktyvinį variklį, kad būtų sunkiau perimti, taip pat naudoja orlaivyje montuojamus oro–oro raketų paleidimo įrenginius, skirtus naikinti perėmėjus.

Pasak jo, viso naujovių ciklo trukmė – mažiau kaip aštuonios savaitės.

Žluktenko taip pat atkreipė dėmesį, kad dauguma komponentų, kuriuos pavyko identifikuoti, yra ne iraniškos kilmės: jie atkeliauja iš Kinijos, Vokietijos, Šveicarijos, Japonijos, Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių.

Hardie tam pritaria. Jo teigimu, „šiuo metu Iranas „Shahed“ tiekimo grandinėje užima tik antraeilį ar net neegzistuojantį vaidmenį“.

Kitos grėsmės Ukrainai

Nors Hardie pripažįsta, kad režimo pasikeitimas Irane vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu galėtų suduoti „rimtą strateginį smūgį“ Vladimiro Putino ambicijoms Artimuosiuose Rytuose, trumpuoju laikotarpiu rizikos labiau nepalankios būtent Ukrainai.

„Jau dabar Artimuosiuose Rytuose matome intensyvų „Patriot“ raketų naudojimą Irano atakoms atremti“, – teigia Hardie. „Jei ši situacija užsitęstų, pradėčiau nerimauti dėl PAC-3 raketų prieinamumo Ukrainai.“

Kyjivas nuolat ragina Vakarų sąjungininkus perduoti PAC-2 ir PAC-3 raketas, naudojamas JAV gamybos „Patriot“ oro gynybos sistemose, pabrėždamas, kad jos Ukrainoje sunaudojamos beveik iškart po gavimo.

Jungtinės Valstijos pernai sustabdė visą finansinę ir karinę paramą Ukrainai, todėl dabar Kyjivas priklausomas nuo kitų Vakarų partnerių, kurie savo lėšomis perka ginkluotę JAV ir ją perduoda Ukrainai.

Hardie taip pat pabrėžia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose gali atitraukti Vašingtono dėmesį nuo vykstančių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos.

Kai kurie Europos lyderiai jau išsakė panašias baimes. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle X po pokalbio telefonu su Estijos vadovu pareiškė, kad abu „sutaria, jog krizė Artimuosiuose Rytuose neturi nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą“.

„Europa turi likti vieninga ir toliau nuosekliai teikti politinę, ekonominę ir karinę paramą Ukrainai“, – pabrėžė jis.