Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vasario 24-ąją peržengė ketverių metų ribą. Nors vyksta taikos derybos, reali karo pabaiga vis dar atrodo tolima.
Naujausias Jungtinių Valstijų vadovaujamas trišalis bandymas nutraukti karą davė tam tikrų humanitarinių ir techninių rezultatų, tačiau dėl esminių teritorinių klausimų Rusija ir Ukraina tebėra aklavietėje.
Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono, įskaitant teritorijas, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo, taip pat sritis, kurias Rusija paskelbė aneksavusi po tarptautinės bendruomenės nepripažintų „referendumų“.
Ukraina pabrėžia, kad bet kokia taikos sutartis turi gerbti jos suverenias valstybės sienas, tačiau panašu, kad ne visi europiečiai su tuo visiškai sutinka.
Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad Vakarų Europos gyventojų nuomonės išsiskiria tiek dėl to, kiek jie nori Ukrainos pergalės kare, tiek dėl to, kiek jiems tai apskritai rūpi.
Taip pat skaitykite:
Iš apklaustųjų net 79 % danų teigė, kad jiems labai arba gana svarbu, jog Ukraina nugalėtų Rusijos invaziją. Jungtinėje Karalystėje taip atsakė 70 % respondentų, Vokietijoje – 51 %.
Tačiau Prancūzijoje šią nuostatą išreiškė mažiau nei pusė apklaustųjų (45 %), Ispanijoje – 44 %, o Italijoje – tik 32 %.
Šie rodikliai atsispindi ir klausiant, kaip europiečiai apskritai norėtų matyti karo pabaigą.
Danija (49 %) ir Jungtinė Karalystė (46 %) yra labiausiai linkusios remti poziciją, kad Vakarai turi palaikyti Ukrainą tol, kol Rusija visiškai pasitrauks, net jei tai reikštų ilgesnį ir intensyvesnį karą.
Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje (40–42 %) bei ypač Italijoje (56 %) daugiau žmonių pasisako už derybomis pasiektą taikos susitarimą, net jei dėl to Rusija išlaikytų dalį Ukrainos teritorijos.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto tai nereiškia, kad toks rezultatas jiems atrodytų priimtinas: bent jau santykinė dauguma visose apklaustose valstybėse nurodė, jog tokia karo pabaiga sukeltų neigiamas emocijas (34–58 %), o tik 10–22 % teigė, kad jaustųsi dėl to teigiamai.
Be to, daugelis tiki, kad Rusija per dešimtmetį po bet kokio taikos susitarimo vėl imtųsi agresijos prieš Ukrainą arba net užpultų kitas Europos šalis.
Ši nuostata vėlgi ypač ryški Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje: 68 % britų ir 65 % danų mano, kad labai tikėtina arba gana tikėtina, jog Maskva per artimiausius dešimt metų pradėtų naują karą prieš Ukrainą.
Panašiai 62 % Jungtinės Karalystės ir 57 % Danijos gyventojų mano, kad yra nemenka tikimybė, jog Rusija pradėtų karą prieš kitą Europos valstybę.
Analitikų teigimu, labiausiai pažeidžiamos yra Baltijos šalys dėl savo geografinės artumos Rusijai ir praeities kaip buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, taip pat Moldova – dėl artumo Ukrainai ir Rusijos karinio buvimo Padniestrėje.
Jei Ukrainai ir Rusijai pavyktų pasiekti taikos susitarimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra raginęs dislokuoti šalyje Vakarų taikdarių pajėgas. „YouGov“ duomenys rodo, kad dauguma europiečių tokią idėją palaiko, tačiau paramos lygis skirtingose šalyse nevienodas.
Danijoje maždaug du trečdaliai gyventojų (66 %) pritaria karių siuntimui į Ukrainą taikos palaikymo misijai, Jungtinėje Karalystėje – 62 %.
Prancūzijoje tokiai iniciatyvai labiau pritaria santykinė dauguma (48 %), Vokietijoje – 44 %. Silpniausia parama iš apklaustų šalių fiksuota Italijoje, kur tam pritaria 35 % respondentų.
