Europos lyčių lygybės institutas, remdamasis lyčių lygybės indeksu, prognozuoja, kad visiška lyčių lygybė Europos Sąjungoje gali būti pasiekta tik maždaug po 50 metų. Nors moterų atstovavimas vadovaujančiose pareigose auga, o atlyginimų atotrūkis mažėja, lygybė vis dar išlieka tolimu tikslu.
Viena iš sričių, kurioje pokyčiai ypač lėti, yra pensijos. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vidutinė moterų, vyresnių nei 65 metų, pensija ES buvo 24,5 % mažesnė nei vyrų.
Žvelgiant į atskiras valstybes nares, didžiausias pensijų lyčių atotrūkis fiksuotas Maltoje – ten moterų pensijos vidutiniškai buvo apie 40 % mažesnės nei vyrų. Antroje vietoje pagal skirtumą buvo Nyderlandai (36,3 %), po jų – Austrija (35,6 %).
Mažiausi skirtumai užfiksuoti Estijoje (5,6 %), Slovakijoje (8,4 %), Čekijoje ir Vengrijoje (po 9,6 %). Nors šie rodikliai gerokai palankesni nei daugelyje kitų šalių, bendros ES tendencijos rodo, kad iki tikros lygybės dar toli.
Panaši situacija išryškėja ir analizuojant medianines pensijas. Pagal šį rodiklį moterys ES gavo 24,9 % mažesnę pensiją nei vyrai.
Taip pat skaitykite:
Didžiausias medianinių pensijų atotrūkis nustatytas Liuksemburge (43,3 %), antroje vietoje – Ispanija (41,1 %), trečioje – Nyderlandai (39,6 %).
Priešingame skalės gale išsiskiria Estija, kurioje fiksuotas -0,3 % skirtumas, rodantis, kad moterų medianinė pensija šalyje net šiek tiek viršijo vyrų. Nedidelė lyčių pensijų paritetui artima disproporcija taip pat užfiksuota Vengrijoje (0,4 %) ir Danijoje (2,7 %).
Moterims gresia didesnė skurdo rizika nei vyrams
„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. net 22 ES valstybėse moterims, sulaukusioms 65 metų ir vyresnėms, skurdo rizika buvo didesnė nei vyrams toje pačioje amžiaus grupėje.
ES lygmeniu šios amžiaus grupės atotrūkis, vertinant skurdo riziką (AROP rodiklį), siekė -5,6 %, tai yra moterų padėtis buvo blogesnė nei vyrų.
Didžiausias moterų nepalankumas pastebėtas Maltoje (-18,6 %), Lietuvoje (-13,3 %), Austrijoje (-13 %) ir Portugalijoje (-12,5 %).
Taip pat skaitykite:
Tik penkiose ES šalyse situacija buvo priešinga – vyrams skurdo rizika buvo didesnė nei moterims. Tai Liuksemburgas (1,9 %), Švedija (1,3 %), Danija (0,7 %), Belgija (0,48 %) ir Slovėnija (0,39 %).
„Eurostat“ pažymi, kad lyčių skirtumai skurdo rizikos rodikliu buvo ryškesni tarp 65 metų ir vyresnių asmenų nei tarp jaunesnių nei 65 metų. Vis dėlto tai nebuvo būdinga visoms šalims.
ES mastu moterų ir vyrų skurdo rizikos atotrūkis tarp jaunesnių nei 65 metų gyventojų siekė -1,9 %, o tarp 65 metų ir vyresnių – jau -5,6 %.
Ypač didelis skirtumas tarp jaunų ir vyresnių moterų padėties fiksuotas Portugalijoje: tarp moterų iki 65 metų skurdo rizikos atotrūkis buvo 8,4 % moterų nenaudai, o tarp vyresnių nei 65 metų – jau -12,5 %, tad bendras skirtumas sudarė -20,9 %. Panašios tendencijos matyti ir Lietuvoje (-20,0 %), Airijoje (-18,7 %) ir Bulgarijoje (-17,2 %).
Dažniausiai vyresnėms moterims skurdo rizika, palyginti su to paties amžiaus vyrais, buvo didesnė nei jaunesnėms moterims, tačiau kai kuriose valstybėse situacija priešinga.
Liuksemburge užfiksuotas 9,2 % skirtumas rodo, kad būtent jaunesnėms moterims skurdo rizika, palyginti su jaunesniais vyrais, yra didesnė nei vyresnėms. Panašios tendencijos matomos Slovėnijoje (4,1 %), Danijoje (2,5 %), Vokietijoje (1,3 %) ir Prancūzijoje (0,7 %). Šie teigiami skirtumai rodo, kad jaunoms moterims, lyginant su vyrais, tenka didesnis santykinis nepalankumas nei vyresnėms moterims.
