Per pastarąsias dienas padidėjęs bepiločių orlaivių aktyvumas, nukreiptas į Didžiosios Britanijos karinius objektus Kipre, sukėlė rimtų saugumo nuogąstavimų. Vis dėlto iki šiol šie incidentai neprivertė nei NATO, nei Europos Sąjungos pradėti oficialių konsultacijų dėl kolektyvinės gynybos priemonių.
Du bepiločiai orlaiviai, nukreipti į britų karinę bazę Akrotiryje, pirmadienį buvo perimti. Dieną prieš tai įvykęs išpuolis padarė tik nedidelę žalą.
Didžioji Britanija yra NATO narė, tačiau, kaip antradienį patvirtino vienas Aljanso šaltinis, tarp 32 sąjungininkių nebuvo surengta specialių diskusijų šiuo incidentu, kuris kol kas vertinamas kaip gana nedidelio masto.
NATO sąjungininkės gali aktyvuoti 4-ąjį straipsnį ir paprašyti konsultacijų su visomis narėmis, jei mano, kad kyla grėsmė jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Naujausias pavyzdys – Lenkija, kuri šiuo straipsniu pasinaudojo po kelių Rusijos vykdytų jos oro erdvės pažeidimų praėjusių metų rugsėjį.
NATO vadovas Markas Rutte, antradienį lankydamasis Šiaurės Makedonijoje, pabrėžė, kad Aljansas „tiesiogiai nedalyvauja“ įvykiuose Artimuosiuose Rytuose, tačiau, jei prireiktų, „apgins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.
Taip pat skaitykite:
„Turime visiškai aiškiai suvokti, kas vyksta. Iranas yra arti to, kad įgytų branduolinį pajėgumą ir balistinių raketų pajėgumus“, – sakė jis.
„Manau, kad visiems geriau, jog jo (Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, šeštadienį žuvusio per smūgį) nebeliko, o branduoliniai ir balistiniai pajėgumai, kaip ir matome, yra silpninami ir naikinami.“
Rutte pakartojo, kad operaciją prieš Iraną vykdė JAV ir Izraelis, o kai kurios sąjungininkės teikia paramą dvišaliu pagrindu.
Kipras – viena iš vos keturių ES valstybių narių, nepriklausančių NATO. Sala sulaukia kitų Sąjungos narių pagalbos: Graikija ir Prancūzija dislokavo savo pajėgumus, padedančius ginti Kiprą.
Atėnai jau yra pasiuntę į salą keturis naikintuvus F-16 ir du fregatas. Kipras taip pat patvirtino, kad Prancūzija tiekia priešraketines ir priešdronines sistemas bei fregatą.
Taip pat skaitykite:
Kipro prezidentas Nikos Christodoulidis patvirtino, kad palaiko kontaktus su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Italijos premjere Giorgia Meloni.
Tačiau ši pagalba teikiama dvišaliais susitarimais. Europos Komisijos atstovė antradienį patvirtino, kad iki šiol „nebuvo jokios konkrečios diskusijos“ dėl ES tarpusavio gynybos nuostatos aktyvavimo.
„Atrodo visiškai aišku, kad Kipro Respublika nebuvo tiesioginis taikinys“, – žurnalistams sakė Paula Pinho. „Žinoma, tai kelia žmonėms nerimą, todėl ir norėjome išreikšti paramą, pabrėžti, kad kolektyviai stovime greta valstybės narės, susiduriančios su bet kokia grėsme.“
Kalbėdama apie galimą 42.7 straipsnio – ES tarpusavio gynybos nuostatos – aktyvavimą, Pinho pažymėjo, kad sprendimą turėtų priimti pati valstybė narė, kuri šiuo atveju laikytųsi esanti „ginkluoto išpuolio auka“ ir atliktų teisinį bei politinį situacijos vertinimą.
