Karas Artimuosiuose Rytuose ir toliau keičia pasaulio geopolitinę ir ekonominę tvarką. Nors iš pirmo žvilgsnio JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali atrodyti kaip smūgis Rusijos įtakai regione, dalis analitikų atkreipia dėmesį, kad Maskva iš šios krizės gali gauti nemažai strateginės naudos – nuo brangstančios naftos iki lėčiau pildomų Vakarų ginklų sandėlių.

Smūgiai Iranui, kuriuos surengė JAV ir Izraelis, gali būti vertinami kaip ataka prieš Maskvos pozicijas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Rusijos režimas iš šio konflikto potencialiai gali gauti ir reikšmingų pranašumų – tiek ekonominių, tiek politinių.

Po Vašingtono ir Tel Avivo surengtų atakų Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apsiribojo tik „užuojauta ir retorine“ Irano palaikymo deklaracija. Politologų teigimu, toks Maskvos elgesys – savotiškas strateginis balansavimas: stengiamasi vengti pernelyg gilaus įsitraukimo, tačiau išlaikyti nuolatinius ryšius ir komunikacijos kanalus su visomis konflikto pusėmis.

Dar 2026 metų sausį Rusija ir Iranas pasirašė 20 metų trukmės partnerystės sutartį. Vis dėlto šiame dokumente nebuvo numatytas karinis aljansas ar abipusiai gynybos įsipareigojimai. Net ir per 12 dienų trukusią Izraelio ir Irano karo eskalaciją praėjusią vasarą Maskva neturėjo nei išteklių, nei noro atvirai ginti Irano režimą.

Maskvos priklausomybė nuo Teherano mažėja

Prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą, Rusija smarkiai rėmėsi Irane gaminamais dronais „Shahed“. Šie bepiločiai tapo vienu pagrindinių įrankių atakuojant Ukrainos kritinę infrastruktūrą.

Nuo 2023 metų Rusija Tatarstane pradėjo organizuoti savo analogiškų dronų gamybą, taip palaipsniui mažindama priklausomybę nuo Irano tiekimo. Tai Maskvai suteikė daugiau savarankiškumo ir lankstumo, o Teherano parama tapo ne tokia gyvybiškai svarbi kaip anksčiau.

Iranas taip pat padėjo Rusijai apeiti Vakarų sankcijas energetikos sektoriuje. Vis dėlto laikui bėgant Maskva susikūrė savas alternatyvias schemas, įskaitant vadinamąjį „šešėlinį tankerių laivyną“, ir šiandien Irano patirties jai reikia gerokai mažiau.

Kaip Artimųjų Rytų konfliktas gali būti naudingas Kremliui?

Analitikai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie potencialiai žaidžia Rusijos naudai.

Per Ormūzo sąsiaurį keliauja daugiau nei penktadalis pasaulio eksportuojamos naftos ir dujų. Bet kokia šio sąsiaurio blokados grėsmė iš karto kelia energetinių žaliavų kainas. Rusijai, kurios federalinio biudžeto apie 45 proc. sudaro pajamos iš naftos ir dujų, tai reiškia papildomus pinigų srautus ir didesnes galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.

Dar prieš prasidedant atviram susidūrimui su JAV, Iranas pasirašė sutartį dėl 500 nešiojamų zenitinių raketų kompleksų „Verba“ ir 2500 raketų priešlėktuvinės gynybos sistemoms įsigijimo iš Rusijos. Nors šios sistemos turi ribotas galimybes kovojant su modernia aviacija, Teheranas išlieka svarbiu rusiškų ginklų pirkėju.

Nuo 1979 metų Rusija sudarė maždaug trečdalį viso Irano ginklų importo. Konflikto intensyvėjimas teoriškai gali atverti Maskvai naujų sandorių ir sudaryti prielaidas dar glaudesniam kariniam bendradarbiavimui.

Užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose gali išsekinti JAV raketų-perėmėjų PAC-3, naudojamų „Patriot“ sistemose, ir kitų amunicijos rūšių atsargas. Ši amunicija būtina ir Ukrainai. Todėl ilgesnis ir intensyvesnis konfliktas regione gali susilpninti Vašingtono galimybes ilgalaikėje perspektyvoje palaikyti Kijevą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pabrėžęs, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai veikia derybų su Rusija dinamiką ir Vakarų karinės pagalbos Ukrainai apimtį.

Ar Maskva praras įtaką Irane?

Rusija rizikuoja prarasti dalį savo investicijų Irane, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros projektuose ar statant atominius reaktorius. Vis dėlto Sirijos patirtis rodo, kad net ir žlugus artimam režimui Maskvai dažnai pavyksta išsaugoti svarbiausius svertus – karines bazes ir įtakos kanalus.

Analitikų teigimu, Kremlius tradiciškai naudojasi globaliu nestabilumu įgyvendindamas savo strateginius tikslus. Todėl, nepaisant rizikų, JAV ir Irano karo eskalacija Maskvai gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir galimybe sustiprinti savo pozicijas bei užsitikrinti papildomus resursus ilgam karui prieš Ukrainą.