Ilgai trunkanti Jungtinių Valstijų karinė kampanija prieš Iraną Artimuosiuose Rytuose atsidūrė lūžio taške: du pagrindiniai JAV lėktuvnešiai dirba ties išsekimo riba, o sąjungininkų parama nėra tokia tvirta, kaip tikėtasi. Toliau aptariama, kokius iššūkius šios operacijos eiga kelia JAV karo laivynui ir kaip į ją reaguoja Europos partneriai.
Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas susidūrė su itin dideliu krūviu dėl užsitęsusios operacijos prieš Iraną. Regione vienu metu veikia dvi lėktuvnešių smogiamojo junginio grupės – USS Gerald R. Ford ir USS Abraham Lincoln. Jų misijos jau buvo pratęstos gerokai ilgiau, nei planuota iš pradžių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tęs smūgius Iranui, o gynybos sekretorius Pitas Hegsetas pabrėžė, jog kampanija tik intensyvėja. Tuo pat metu Pentagone pripažįstama, kad laivyno ištekliai riboti, todėl papildomų lėktuvnešių permetimas į regioną būtų labai sudėtingas.
Lėktuvnešiai šiame konflikte atlieka plaukiojančių aviacijos bazių vaidmenį – iš jų kylantys JAV orlaiviai gali smogti taikiniams, nesinaudodami užsienio šalių aerodromais. Tai ypač svarbu, nes kai kurios Artimųjų Rytų ir Europos valstybės apribojo ar net uždraudė Jungtinėms Valstijoms naudotis savo oro erdve karinėms operacijoms.
Karinės analizės specialistų teigimu, dviejų lėktuvnešių buvimas vienu metu leidžia išlaikyti nenutrūkstamus kovinius skrydžius: vienas laivas vykdo operacijas, kol kitas pildo atsargas ir suteikia poilsio įguloms.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto net ir tokia rotacija smarkiai apkrauna JAV laivyną. Artimiausiais mėnesiais planuojama nurašyti vieną seniausių lėktuvnešių – USS Nimitz. Tuo pat metu naujojo USS John F. Kennedy įvedimas į rikiuotę vėluoja, todėl realiai disponuojamų lėktuvnešių skaičius mažėja.
Ekspertai taip pat perspėja apie didėjantį įgulų nuovargį. Pavyzdžiui, USS Gerald R. Ford misija turėjo baigtis dar kovo pradžioje, tačiau buvo pratęsta. Tai jau atsiliepė dalies laivo komandos moralinei būklei ir kelia papildomų personalo valdymo problemų.
Dar viena galima ilgalaikė problema – techninė laivų būklė po intensyvios operacijos. Dėl labai intensyvaus naudojimo lėktuvnešiams, tikėtina, prireiks ilgo ir sudėtingo remonto bei profilaktinės priežiūros. Tai gali išbalansuoti JAV karo laivyno kovinės parengties grafiką ir sumažinti jo gebėjimą greitai reaguoti į naujus krizių židinius kitose pasaulio vietose.
Dalį naštos gali padėti prisiimti Jungtinių Valstijų sąjungininkai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Prancūzijos atominio lėktuvnešio Charles de Gaulle permetimą į Viduržemio jūros regioną. Tikimasi, kad šis laivas daugiausia vykdys gynybines ir žvalgybines užduotis, taip leisdamas amerikiečių lėktuvnešiams sutelkti pagrindines pajėgas ir smogiamąjį potencialą prieš Iraną.
JAV ir Irano karo eiga
JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas pareiškė, kad Amerikos pajėgos esą artėja prie pergalės kare su Iranu. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos planuoja naujas smūgių bangas Irano teritorijoje ir, veikdamos kartu su sąjungininkais, artimiausiu metu gali siekti visiškos Irano oro erdvės kontrolės.
Taip pat skaitykite:
Prezidentas Donaldas Trumpas taip pat palankiai vertina karinės kampanijos eigą, tvirtindamas, kad smūgiai Irano objektams rimtai susilpnino Teherano karinį potencialą, ypač raketinę infrastruktūrą ir kitus strateginius taikinius.
Vis dėlto Jungtinėse Valstijose vis aiškiau ryškėja politiniai nesutarimai dėl šio karo. Pasak žiniasklaidos, Baltuosiuose rūmuose kilo rimtų ginčų dėl tolesnės strategijos. Valstybės sekretorius Markas Rubio viešai pareiškė, kad būtent Izraelio veiksmai faktiškai įtraukė Jungtines Valstijas į konfliktą su Iranu. Ši pozicija sulaukė kritikos dalies Trumpo rėmėjų, ypač su MAGA judėjimu siejamų politikų ir komentatorių gretose.
Taip susiklostė paradoksali situacija: JAV karo laivynas dirba ties išsekimo riba, lėktuvnešių ištekliai ir personalo galimybės yra smarkiai įtempti, o politinis konsensusas Vašingtone dėl karo tikslų ir trukmės – vis labiau trūkinėja.
