Pastarąjį dešimtmetį automobilių pramonė išgyvena didžiausią transformaciją nuo pat vidaus degimo variklio išradimo. Nors viešojoje erdvėje vyrauja elektrifikacijos tema, dyzelinių automobilių savininkams taip pat netrūksta naujienų. Tarp jų – ir naujos kartos degalų plėtra. Kokie tai degalai ir kaip juos atskirti?

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad, nepaisant sparčios elektromobilių plėtros Lietuvoje, esame dar labai ilgame kelyje visiškai netaršaus transporto link.

„Iš visų 2024 metais techninei apžiūrai pristatytų lengvųjų automobilių 66,75 proc. buvo dyzeliniai. Vertinant komercinius automobilius ir sunkųjį transportą, šis rodiklis viršija 95 proc. Matome, kad mūsų šalies automobilių parkas keičiasi labai pamažu ir jame tebedominuoja dyzelinis transportas“, – konstatuoja pašnekovas.

Tuo metu vairuotojai Lietuvos degalinėse vis dažniau gali išvysti alternatyvių dyzelino pakaitalų, kurie skirti aplinkos taršai mažinti neatsisakant įprastų automobilių. Tačiau ką reiškia HVO, XTL, FAME ir kaip atskirti, už kurio trumpinio iš tiesų slepiasi ekologiškesnis pasirinkimas?

Dalis vairuotojų galbūt nustebs, tačiau jie jau dabar kiekvienoje degalinėje pilasi dyzeliną su biokomponentais. Europos Sąjungoje degalų tiekėjams privaloma į mažmeninėje rinkoje parduodamą B7 dyzeliną įmaišyti iki 7 proc. riebalų rūgščių metilo esterių (angl. Fatty acid methyl ester, FAME), kurie gaminami daugiausia iš rapsų ar sojų, o likusią degalų dalį sudaro iš iškastinio kuro pagamintas dyzelinas.

Savo ruožtu HVO100 (angl. Hydrotreated vegetable oil) arba XTL (angl. X-to-Liquid) yra sintetinis dyzelinas, gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų: augalinių aliejų, gyvūninės kilmės riebalų, maisto atliekų ar net panaudoto aliejaus, pasitelkiant hidrintų riebalų technologiją.

Degalinių tinkluose tokio dyzelino galima aptikti įvairiais pavadinimais, tačiau juose visuomet bus užuomina, kad tai XTL arba HVO degalai. Rytų Europos šalyse šias raides degalinių švieslentėse pamatyti galima pakankamai retai – tokios inovatyvios technologijos prieinamos tik nedidelei daliai tinklų.

Pavyzdžiui, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai dalyje populiaraus tinklo „Circle K“ degalinių gali išvysti žalia spalva šviečiančias „miles+XTL“ dyzelino kainas. Naudojant šiuos degalus, bendros CO₂ emisijos (angl. from well to wheel) gali sumažėti iki 90 procentų. Taip pat šie degalai papildyti funkciniais priedais, skirtais variklio apsaugai, patikimumui ir maksimaliai galiai užtikrinti.

Italijos degalinėse „Enilive“ HVO dyzelinas parduodamas pavadinimu „HVOlution“, Vokietijoje „Aral“ šiuos degalus žymi kaip „Aral HVO“, o Ispanijoje „Repsol“ 100 proc. atsinaujinantį dyzeliną degalinėse parduoda kaip „Nexa 100% Renewable Diesel“. 

Kuo skiriasi?

XTL/HVO100 dyzelinas pasižymi itin švariu degimu, mažesniu aromatinių angliavandenilių kiekiu ir mažesniu sieros likučiu, todėl jį deginant gerokai sumažėja kietųjų dalelių kiekis. Be to, sintetinis parafininis dyzelinas pasižymi puikiomis žieminėmis savybėmis: mūsų šalyje tiekiamas antrosios arktinės klasės produktas net iki –32 °C išlaiko sklandų tekėjimą, o B7 dyzelinas, esant itin žemai temperatūrai, ima stingti ir gali užkimšti degalų tiekimo sistemas.

Kaip nurodo techninių duomenų bazė „DieselNet“, tradicinis FAME mišinys taip pat yra jautresnis oksidacijai ir drėgmei, o tai ilgainiui gali paveikti degalų tiekimo sistemos ilgaamžiškumą. O parafininis dyzelinas savo sudėtimi yra beveik identiškas iškastiniam dyzelinui, tačiau pasižymi dar aukštesniu cetaniniu skaičiumi ir švaresniu degimo procesu.

„Tai aukštųjų technologijų produktas, kurio molekulinė struktūra yra stabili, todėl variklyje nesiformuoja nuosėdos, o purkštukai išlieka švarūs gerokai ilgiau. Be to, skaičiuojant visą gyvavimo ciklą nuo žaliavų surinkimo iki degalų sudeginimo variklyje, sintetinis dyzelinas aplinkoje gali palikti iki 90 proc. mažesnį anglies dvideginio pėdsaką“, – paaiškina R. Gabartas.

Tai, kad HVO / XTL degalai yra pranašesni, patvirtina ne tik gamintojai, bet ir nepriklausomi bandymai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos nepriklausomas tyrimų centras „Applied Emissions“ nustatė, kad naudojant HVO degalus azoto oksidų (NOₓ) emisijos sumažėja beveik 8 proc., o angliavandenilių ir anglies monoksido kiekiai krenta drastiškai dėl gerokai švaresnio ir pilnesnio degimo proceso.

Suomijos techninių tyrimų centro (VTT) realiomis važiavimo sąlygomis atlikti testai taip pat įrodė, kad atsinaujinantis dyzelinas leidžia išlaikyti kietųjų dalelių ir azoto oksidų emisijas gerokai žemiau griežtų normų net ir esant žemai oro temperatūrai. Universiteto lygio moksliniai tyrimai rodo, kad dėl sudėtyje nesančių aromatinių angliavandenilių grynas HVO kietųjų dalelių išmetimą iš variklio gali sumažinti net iki 50 procentų, palyginti su tradiciniu iškastiniu dyzelinu, todėl kietųjų dalelių filtrai (DPF) kemšasi kur kas lėčiau.

Į kokius automobilius galima pilti?

Pašnekovo teigimu, vairuotojai neretai spėlioja, ar dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių tinkamas jų automobilių varikliams.

„Patartina pasitikrinti gamintojo rekomendacijas, nes kai kurios senesnės transporto priemonės gali reikalauti papildomo filtro ar programinės įrangos atnaujinimo. Tačiau dauguma naujų dyzelinių variklių yra tinkami naudoti sintetinį dyzeliną be papildomų tobulinimų“, – sako „Transekstos“ atstovas.

Patikimiausias ir greičiausias būdas įsitikinti, ar degalai tinka, yra tiesiog atidaryti degalų bako dangtelį. Gamintojai, kurių automobiliai sertifikuoti naudoti sintetinį dyzeliną, vidinėje dangtelio pusėje arba šalia jo priklijuoja specialų žymėjimą.

Jei šalia įprasto B7 simbolio matote kvadratą su užrašu XTL, tai yra tiesioginis gamintojo leidimas naudoti parafininį dyzeliną, atitinkantį EN 15940 standartą. Kaip pastebi Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA), toks žymėjimas tapo privalomu standartu naujesniems modeliams, siekiant išvengti bet kokių interpretacijų degalinėse.

Jei ant bako dangtelio žymėjimo nėra, kitas informacijos šaltinis yra naudotojo vadovas. Jame ieškokite skyriaus apie degalus, kuriame turėtų būti paminėtas ne tik standartinis EN 590 dyzelinas, bet ir parafininis dyzelinas arba nuoroda į EN 15940 standartą. Taip pat tam tikrais atvejais, net kai automobilyje nėra jokio lipduko, gamintojai viešai skelbia suderinamumo sąrašus savo oficialiose svetainėse, remdamiesi atliktais ilgalaikiais variklių testais.

Nustačius suderinamumą, svarbu prisiminti, kad sintetinį dyzeliną galima laisvai maišyti su įprastu, todėl perėjimas prie švaresnių degalų gali būti laipsniškas, nereikalaujantis jokio papildomo techninio paruošimo.

Deklaruojami standartai

Standartų skirtumai – dar viena svarbi tema besigilinantiems į alternatyviuosius degalus. EN 590 – tai Europos standartas, reglamentuojantis tradicinio dyzelino (įskaitant B7 su FAME) kokybę, cheminę sudėtį ir klimato klases. O EN 15940 apibrėžia parafininio dyzelino (XTL, HVO100, GTL) kokybę, griežčiau riboja sieros kiekį ir aromatinius junginius, leidžia naudoti grynus alternatyvius degalus be iškastinio komponento.

Vairuotojams verta atkreipti dėmesį į tiekėjų pateikiamą informaciją, nes kai kurie degalai sertifikuojami pagal skirtingas sistemas, o deklaruojami mažesni anglies dvideginio emisijos rodikliai gali skirtis. Patikimiausia tikrinti oficialius šaltinius ir sertifikatus, kuriuos tiekėjai privalo skelbti viešai.

Pavyzdžiui, tiek „Aral HVO“, tiek „Repsol Nexa Diesel“, tiek „Circle K miles+XTL“ degalų pardavėjai viešai nurodo, kad jų produktai atitinka EN 15940 standartą. „Circle K“ papildomai paaiškina, kad jų „miles+XTL“ degalai yra 100 procentų HVO produktas, gaminamas iš visiškai atsinaujinančių tvarių žaliavų.